Kuo daugiau supranti, tuo sunkiau gyventi ramiai: 10 priežasčių kodėl protingi žmonės jaučiasi išsekę

Nuolatinė atsakomybė už kitų emocijas, gebėjimas „matyti plačiau“ ir analizuoti kiekvieną situaciją iki smulkmenų neretai palieka juos vienus su savimi. Šie žmonės linkę slėpti savo sunkumus, nes jaučiasi tarsi privalėtų būti stiprūs, juk visi to iš jų tikisi.

Be to, aukštas intelektas dažnai lydi padidintas jautrumas – jie greičiau pastebi netikrumą, subtilias emocines užuominas, susidvejinimus kitų elgesyje. Jie dažnai per daug galvoja, nuolat analizuoja, siekia aukščiausios kokybės ir nedažnai leidžia sau klysti.

Perdėtas mąstymas

Protingi žmonės linkę analizuoti kiekvieną detalę, numatyti pasekmes ir svarstyti visus įmanomus variantus. Nuolatinė minčių tėkmė alina, nes smegenys dirba be pertraukos net tada, kai kiti geba „paleisti situaciją“ ir apie ją nebegalvoti.

Tuščios, beprasmės kalbos

Paprasti, lengvi pokalbiai gali būti naudingi palaikant ryšį su aplinka. Tačiau aukšto intelekto žmonėms paviršutiniški pokalbiai dažnai atrodo kaip psichologinis vakuumas – jie nesuteikia nieko naujo protui: nėra nei gylio, nei naujumo, nei intelektinio iššūkio.

Daugiadarbystė

Nuolatinis persijungimas nuo vienos užduoties prie kitos eikvoja daug energijos. El. laiškai, žinutės darbo pokalbių programėlėse, vaizdo skambučiai, analizė, nuolat iššokančios žinutės – visa tai ardo susikaupimą.

Vietoj efektyvumo žmogus galiausiai jaučiasi visiškai išsekęs. Kaskart persijungiant prie kitos užduoties smegenyse tarsi lieka „fantominis langas“, kuris dar kurį laiką išlieka atvertas ir naudoja resursus.

Emocinis jautrumas

Intelektas neretai eina koja kojon su giliais empatijos gebėjimais. Tokie žmonės labai jautriai reaguoja į kitų emocijas, todėl greitai pervargsta, ypač konfliktinėje ar toksiškoje aplinkoje.

Informacinė perkrova

Perteklinės naujienos, pranešimai, šlamštas, beprasmiški ar neefektyvūs susitikimai ir skambučiai – visa tai atima laiką, kūrybinę energiją ir dėmesį. Dėl to atsiranda nuovargis nuo jausmo, kad prarandama galimybė sukurti ką nors tikrai reikšminga.

Didelis kiekis „įeinančios“ informacijos ypač vargina intelektualus, nes jie pratę informaciją analizuoti, o ne tiesiog automatiškai ją „ryti“.

Nuolatinis poreikis tobulėti

Protingi žmonės retai leidžia sau visiškai atsipalaiduoti. Jie nuolat siekia mokytis, gerinti įgūdžius, pasiekti kažką naujo – tai lengvai virsta nesibaigiančiu bėgimu ratu. Jiems ypač sunku pakelti jausmą, kad stovi vietoje ar net regresuoja.

Intelektualus vienišumas

Sunku būti vieninteliu žmogumi aplinkoje, kuris mato sudėtingesnius ryšius, numato pasekmes ar jautriai atpažįsta rizikas, kurias kiti ignoruoja. Supratimo ir palaikymo stoka labai sekina. Dar sunkiau, kai tenka nuolat aiškinti tai, kas pačiam atrodo akivaizdu, arba kovoti su aplinkinių abejingumu svarbiems dalykams.

Per didelė atsakomybė

Protingiems žmonėms dažnai patikima spręsti sudėtingas problemas – ir jie šį iššūkį priima. Tačiau nuolatinė atsakomybė už save ir kitus ilgainiui veda į emocinį perdegimą.

Nesugebėjimas „išjungti“ galvos

Didžiausias iššūkis protingam žmogui – nesugebėjimas sustabdyti minčių srauto. Be kokybiško poilsio ir tikrų pauzių net ir stipriausias intelektas pamažu išsenka.

Netikras entuziazmas

Korporatyviniai „įkvepiantys“ šūkiai, dirbtinės šypsenos darbo pokalbių erdvėse ir demonstratyvus pozityvumas greitai vargina. Protingiems žmonėms kur kas lengviau dirbti ten, kur emocijos yra sąžiningos, net jei jos ne visada malonios.

Emociniai žaidimai

Dalis žmonių gana lengvai priima pasyviai agresyvų elgesį, kaltės žadinimą ar dramą, skirtą dėmesiui gauti – tai jiems tiesiog žmogiškų santykių dalis.

Tačiau aukšto intelekto žmonėms tai sunkiai pakeliama: jie lengvai perpranta šiuos emocinius žaidimus ir nenori eikvoti savo emocinių resursų tokiai sąveikai.