Lemtinga klaida, kurią daro tūkstančiai: sužinokite, kodėl tai gali būti jūsų didžiausia klaida žiemą

Įprasta manyti, kad kuo mažiau šilumos sunaudosime naktį, tuo mažesnė sąskaita pasieks mėnesio pabaigoje. Tai patraukli logika, kurią dažnas laiko teisinga. Tačiau toks sprendimas ignoruoja tai, kas vyksta namų viduje, kai šiluma nustoja cirkuliuoti.

Radiatoriai nustoja veikti, o tuo metu sienos, grindys ir baldai pamažu išleidžia sukauptą šilumą. Ryte tuomet tenka šildyti ne tik orą, bet visą atšalusį būstą.

Kodėl nereikia visiškai išjungti radiatorių naktį

Daugelis žmonių mano, kad naktį naudinga leisti būstui atvėsti, nes šiuo metu šiluma esą nėra būtina. Tačiau visiškai užsukus radiatorius įvyksta būtent tas procesas, kuris ilgainiui padidina išlaidas. Būstas ima šalti ne tik per orą, bet per pastato konstrukcijas. Sienos, grindys ir net baldai per kelias valandas atiduoda šilumą aplinkai.

Ryte, vos tik radiatoriai vėl įjungiami, jie turi dirbti kur kas didesne galia. Šiais atvejais šilumos poreikis šokteli žymiai aukščiau nei nuolatinio švelnaus šildymo metu. Reikia ne tik pakelti oro temperatūrą iki pageidaujamos, bet ir kompensuoti asmeniškai paties būsto atvėsimą. Tuomet sunaudojama kur kas daugiau energijos, o tai reiškia didesnes sąskaitas.

Kitaip tariant, namų vėsinimas taupo tik iš pirmo žvilgsnio, tačiau realybėje priverčia šildymo sistemą dirbti intensyviau. Rezultatas – išlaidos auga, o komfortas mažėja.

Kaip iš tikrųjų sutaupyti daugiau – protingas šilumos valdymas

Norint efektyviai sumažinti sąskaitas, nereikia drastiškų sprendimų. Paprasčiausias būdas – vakare sumažinti temperatūrą vos vienu ar dviem laipsniais. Tai suteiks jaukesnį miegą, sumažins šildymo poreikį, tačiau neleis namams atšalti tiek, kad ryte būtų prarandamas visos sistemos efektyvumas.

Tyrimai rodo, kad optimalus būsto komfortas išlaikomas, kai kambariuose palaikoma 19-21 laipsnio temperatūra. Tai ne tik šiluma, kuri daugeliui atrodo maloni, bet ir optimalus energijos vartojimas. Mažiau naudojamuose kambariuose galima leisti temperatūrai nukristi iki 17 laipsnių, tačiau nereikėtų eiti žemiau šios ribos. Per didelis atvėsimas reiškia didesnį energijos suvartojimą ryte.

Svarbu pasirūpinti ir pačių radiatorių efektyvumu. Jie turi būti neužstatyti baldais, neuždengti sunkiomis užuolaidomis ar dekoratyvinėmis plokštėmis. Užtenka kelių paprastų korekcijų, kad cirkuliacija pagerėtų, o šiluma būtų paskirstoma tolygiau.

Vis populiaresni tampa ir išmanūs šildymo valdymo būdai. Sistema leidžia nustatyti grafiką, pagal kurį jūsų žmogaus ritmas derinamas su šildymo intensyvumu. Kai jūsų nėra namuose, šildymas lėtėja; sugrįžus – vėl sureguliuoja komfortišką temperatūrą. Tokios sistemos taip pat prisitaiko prie skirtingų zonų namuose, palaikydamos jų individualų šilumos lygį.

Kodėl švelnus šildymo sumažinimas taupo daugiau nei radikalūs sprendimai

Protingas šilumos valdymas yra balansavimas, o ne kraštutinumas. Šilumos sistema efektyviausia tada, kai jai nereikia nuolat kovoti su ekstremaliais temperatūrų pokyčiais. Todėl vakarinis 1-2 laipsnių sumažinimas duoda tikrą naudą, o visiškas užsukimas – priešingai, brangina.

Jeigu tikslas yra sutaupyti, geriausias sprendimas yra ne leisti namams sušalti, o valdyti temperatūrą taip, kad šildymo galia būtų naudojama tolygiai. Tik taip galima pasiekti žemesnes sąskaitas ir išlaikyti jaukų klimatą.

Išvada paprasta: taupyti galima, tačiau tik tuomet, kai naudojami protingi metodai. Visiškas radiatorių išjungimas sukuria tik iliuziją, o iš tikrųjų padidina išlaidas. Geriau rinktis tolygų temperatūros valdymą arba išmanias sistemas, kurios padeda išlaikyti šilumą ten, kur jos reikia labiausiai.