Lietuviai masiškai plūsta į miškus: tiek grybų nebuvo jau seniai, pasakė, kada yra geriausias metas

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprastas įprotis, iš tikrųjų rytinis grybavimas turi labai aiškių pranašumų.. Ryto vėsa, mažesnė konkurencija ir tinkamos sąlygos miške lemia, kad anksti išėję į gamtą turime didžiausią šansą užpildyti krepšius gražiausiais grybais. 

Kartu tai reiškia ir saugesnę kelionę, nes rytais miškas yra ramesnis, o pavojų pasitaiko mažiau. Todėl klausimas, kodėl verta grybauti būtent ryte, turi labai paprastą atsakymą, tai taip galima surinkti kokybiškiausius, šviežiausius ir gausiausius laimikio krepšius.

Šviežumas ir kokybė

Grybai geriausiai auga esant drėgmei ir vidutinei temperatūrai. Rytą miške dar laikosi rasa, dirvožemis būna drėgnas, o oras gaivus. Tokiose sąlygose surinkti grybai yra tvirti, švieži ir neišdžiūvę. Kuo vėliau dieną jie nuimami, tuo didesnė tikimybė, kad saulė ar karštis pradės juos džiovinti ir mažinti jų vertę.

Todėl ryte surinkti baravykai, voveraitės ar raudonviršiai ne tik gražiau atrodo, bet ir ilgiau išlieka tinkami kulinariniam naudojimui. Tai tiesioginė priežastis, kodėl grybavimas anksti ryte laikomas kokybiškiausiu.

Mažiau konkurencijos

Sezonu į miškus plūsta daugybė grybautojų. Populiariausios vietos greitai iššukuojamos, todėl vėliau atvykę žmonės randa tik mažus ar pažeistus grybus. Tie, kurie į mišką išsiruošia dar saulei nepatekėjus, turi daugiausia galimybių rasti gražiausius egzempliorius.

Tai tarsi lenktynės su laiku ir kitais grybautojais, tai kas anksčiau ateina, tas randa geresnį derlių. Štai kodėl rytinė kelionė į mišką neabejotinai padidina šansą užpildyti krepšį gausiais ir kokybiškais radiniais.

Rytas miške yra ramesnis ne tik dėl mažesnio žmonių skaičiaus. Žemesnė temperatūra riboja vabzdžių bei erkių aktyvumą, todėl rizika įsisiurbti parazitui ar susidurti su vabzdžių spiečiais yra mažesnė. 

Be to, rami aplinka padeda susikaupti ir geriau orientuotis miške, kas sumažina paklydimo tikimybę. Tokiu būdu ankstyvas išėjimas į mišką yra ne tik produktyvesnis, bet ir saugesnis pasirinkimas.

Kada po lietaus pasirodo grybai?

Grybų dygimą labiausiai lemia drėgmė ir šiluma. Pirmųjų vaisiakūnių galima tikėtis jau po dviejų ar trijų dienų nuo gausaus lietaus, jei dirva spėjo prisigerti vandens. Didžiausias derlius paprastai pasirodo po penkių ar septynių dienų, kai išsilaiko šilta ir švelni temperatūra. Jeigu po lietaus staiga atšąla, grybų augimas sustoja, todėl patyrę grybautojai visada seka prognozes ir planuoja išvykas pagal orą.

Skirtingos rūšys auga nevienodai. Baravykams užtenka dviejų ar trijų dienų, kad pasiektų brandą. Raudonviršiai ir lepšiukai pasirodo dar greičiau, tai kartais vos per parą. Voveraitės auga lėčiau, bet jas galima rinkti ilgiau, nes jos vaisiakūnius brandina ilgą laiką.

Grybų augimas nevyksta tolygiai, tai jie gali būti nepastebimi kelias dienas, o tada staiga pasirodyti masiškai. Todėl grybavimas anksti ryte po kelių dienų nuo lietaus yra geriausias metas gausiems radiniams.

Rytinė kelionė į mišką nėra tik tradicija ar atsitiktinumas. Tai sprendimas, kuris užtikrina šviežumą, didesnį laimikį ir saugesnę patirtį. Grybai geriausiai auga drėgnoje ir vėsioje aplinkoje, todėl ankstus rytas po kelių dienų nuo lietaus, tai laikas, kai tikimybė rasti gražiausius egzempliorius yra didžiausia. Taigi, jei norime pilno krepšio sveikų ir skanių grybų, verta pakilti anksčiau, būtent rytas yra pats tinkamiausias metas grybavimui.