Lietuviai permoka virtuvėje: 7 išmanūs įpročiai, kurie ženkliai sumažins mėnesines sąskaitas

Apklausa atskleidžia, kad daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas (54 proc.) namuose maistą gamina kasdien. Be to, 42 proc. teigia, kad visa šeima kiekvieną vakarą susirenka virtuvėje po dienos darbų pabūti kartu. Tai reiškia, jog net ir nedideli energiją taupantys sprendimai virtuvėje gali turėti apčiuopiamą poveikį mažinant mėnesines išlaidas.

„Žinoma, kiekvieno namų ūkio išlaidos priklauso nuo individualių poreikių, šeimos dydžio ir kasdienės rutinos, tačiau praktikoje daugelis gali sutaupyti vien pritaikę keletą mažų sprendimų. Dažniausiai pakanka sąmoningiau planuoti, efektyviau išnaudoti turimus prietaisus ir ugdyti įpročius, kurie kasdienybę daro ir ekonomiškesnę, ir tvaresnę“, – sako IKEA Interjero dizaino departamento vadovė Morta Bučinskienė.

Energiją taupantis apšvietimas

Siekdami sumažinti energijos suvartojimą ir kartu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, gyventojai vis dažniau tradicines kaitrines lemputes keičia energiją taupančiu LED apšvietimu. Tai ekonomiškas sprendimas, kuris sunaudoja mažiau elektros energijos, suteikia geresnę šviesos kokybę ir mažina poveikį aplinkai.

LED lemputės sunaudoja iki 85 proc. mažiau energijos ir tarnauja iki 20 kartų ilgiau nei kaitrinės. Dar daugiau sutaupoma, jei išeinant iš patalpos šviesa visuomet išjungiama. Tai padaryti dar paprasčiau, jei įsirengiamos nuotoliniu būdu valdomos LED lemputės.

Neleiskite pinigams išgaruoti

Energijos taupymas virtuvėje dažnai priklauso nuo smulkių gaminimo įpročių. Pavyzdžiui, maisto gaminimas uždengus puodą dangčiu, kaitros sumažinimas tada, kai maistas užverda, ir kaitlentės ar viryklės išjungimas keliomis minutėmis anksčiau gali padėti sumažinti elektros ar dujų suvartojimą, ypač gaminant kruopas, troškinius ar padažus.

„Daugiausia energijos sunaudojama pasiekiant reikiamą temperatūrą, o vėliau dažnu atveju pakanka vidutinės ar mažesnės kaitros. Gaminant ant kaitlentės ją netgi galima išjungti 1–3 minutėmis anksčiau ir leisti patiekalui baigti gamintis naudojant likutinę šilumą“, – aiškina M. Bučinskienė.

Ji pataria taupyti energiją ir renkantis puodus bei keptuves lygiu dugnu – taip šiluma perduodama efektyviau. Indus reikėtų statyti ant tinkamo dydžio kaitvietės, nes taip sumažinami šilumos nuostoliai. Daugiau nei iš tiesų reikia energijos sunaudojama ir kaitinant per didelį kiekį vandens – tiek ruošiant maistą, tiek verdant karštus gėrimus.

Siekdami sutaupyti, gyventojai raginami efektyviau naudoti ir orkaitę: ją įkaitinti naudojant integruotą įkaitinimo funkciją, o pasiekus reikiamą temperatūrą kuo rečiau atidarinėti dureles. Patariama planuoti gaminimą taip, kad vienu metu būtų galima paruošti kelis patiekalus arba didesnį kiekį maisto.

Gaminant daugiau sutaupysite ir laiko, ir pinigų

Dar ekonomiškiau ir sąmoningiau gaminti galima ruošiant didesnes patiekalų porcijas vienu kartu. Beveik pusė apklaustų lietuvių (48 proc.) teigia, kad dažnai gamina daugiau, kad maisto užtektų dar keliems kartams. Pasak M. Bučinskienės, tai ypač efektyvus būdas sumažinti išlaidas maistui ir energijai, nes likučiai, laikomi sandariuose induose, išlieka tinkami vartoti dar bent kelias dienas.

„Maisto laikymo indai – vienas efektyviausių būdų ilgiau išlaikyti maistą šviežią. Jie padeda patogiai planuoti porcijas ir laikyti likučius. Be to, taip lengviau matyti, kokių produktų dar turite šaldytuve, todėl paprasčiau planuoti apsipirkimus ir išvengti papildomų išlaidų produktams, kurių iš tikrųjų nereikia“, – teigia M. Bučinskienė.

Prieskonių darželis ant palangės

Norintys žengti dar vieną žingsnį tvaresnio ir biudžetui draugiškesnio gaminimo namuose link, gali patys užsiauginti dažniausiai naudojamų prieskoninių žolelių, pavyzdžiui, bazilikų, petražolių, mėtų ar laiškinių česnakų.

„Šioms žolelėms nereikia daug vietos – jos gali augti tiesiog ant palangės. Prireikus galima nusiskinti tik tiek, kiek reikia. Tai labai patogu kasdieniams patiekalams pagardinti ir leidžia visuomet namuose turėti šviežių prieskonių, taip pat išvengti situacijų, kai parduotuvėje pirktos šviežios žolelės laiku nesunaudojamos ir galiausiai išmetamos“, – sako M. Bučinskienė.