Atrodei kaip tikras sodininkas, bet mulčias viską pavertė košmaru: pasakė, kodėl taip atsitinka

Todėl nenuostabu, kad žmonės pradėjo mulčiuoti viską iš eilės: daržus, gėlynus, šiltnamius, braškių lysves, net vazonus balkonuose. Bet kaip ir su daugeliu gerų dalykų, čia slypi viena svarbi detalė. Jei mulčiuojama neteisingai, efektas gali būti ne tik priešingas, bet ir ilgam sugadinti žemę ar derlių.

Mulčias gali būti puikus pagalbininkas. Tačiau tik tada, kai žinai, kur, kada ir kuo jį naudoti. Jei pasirenkamas netinkamas laikas, netinkama vieta ar netinkama medžiaga, augalai gali pradėti skursti, pūti ar visai sunykti.

Kodėl mulčias iš viso naudingas

Mulčias yra apsauginis sluoksnis, kuris dengia dirvožemio paviršių. Jis gali būti natūralus arba dirbtinis. Dažniausiai naudojamos pjuvenos, šiaudai, žolė, lapai, kompostas, kartais net laikraščiai ar agroplėvelė. Jis apsaugo žemę nuo saulės, vėjo ir lietaus, padeda išlaikyti vienodesnį drėgmės lygį.

Kai jis naudojamas teisingai, piktžolės netenka šviesos, todėl neauga. Laistyti galima rečiau, o augalų šaknys gyvena stabilesnėje aplinkoje. Be to, kai kurios organinės medžiagos po truputį suyra ir papildomai patręšia žemę.

Visa tai skamba labai patraukliai. Bet bėda prasideda tada, kai mulčiuojama be plano. Pavyzdžiui, per storas sluoksnis arba netinkamas momentas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Kada mulčias tampa problema

Viena iš dažniausių klaidų, kai mulčiuojama per šlapią žemę. Jei dirvožemis jau drėgnas arba net šiek tiek perlaistytas, mulčias ne leidžia drėgmei išgaruoti, o ją sulaiko. Rezultatas ne itin džiugina: per šlapias, dusinantis sluoksnis, po kuriuo šaknys netenka deguonies. Augalai gali pradėti pūti, o jei oras vėsus, dar ir atsiranda pelėsiai.

Dažna problema yra pernelyg storas sluoksnis. Daug kas galvoja, kad kuo storesnis, tuo geriau. Bet kai sluoksnis viršija penkis ar šešis centimetrus, oras nebesikverbia į žemę. Ypač jei naudojamos tankesnės medžiagos, pavyzdžiui, šlapia žolė ar pjuvenos. Tokiu atveju ne tik šaknys dūsta, bet ir pačios medžiagos ima rūgti.

Mulčiuojant reikia labai aiškiai jausti, kur ir kokiu tikslu tai daroma. Viena yra braškės, kurioms patinka šiaudų sluoksnis, visai kas kita tokios daržovės, kaip morkos ar svogūnai, kurių šaknys turi kvėpuoti laisvai.

Ne visos medžiagos tinkamos kiekvienam augalui

Natūralios medžiagos skamba gerai, bet svarbu žinoti jų poveikį. Pavyzdžiui, pjuvenos rūgština dirvą. Tai gali būti naudinga mėlynėms ar rododendrams, bet visai netinkama daugumai daržovių. Be to, pjuvenos gali pavogti azotą iš žemės, kai pradeda skaidytis. Jei tai daroma be papildomo tręšimo, augalai ima gelsti, nes jiems trūksta maistinių medžiagų.

Šviežia žolė dar viena pavojinga medžiaga. Jei ji sudedama į storą sluoksnį, per kelias dienas ima rūgti, skleisti nemalonų kvapą, net kelti šilumą. Po ja žemė gali tapti netinkama, o šaknys pradeda trūnyti. Naudoti žolę galima, bet tik plonais sluoksniais, palikus ją pradžiūti bent vieną dieną.

Lapų mulčias yra dar viena subtili tema. Jeigu jie dar nesuirę, ypač ąžuolo ar riešutmedžio, gali išskirti medžiagas, kurios slopina augalų augimą. Tokius lapus geriausia kompostuoti, o ne berti tiesiai ant lysvių.

Kada ir kaip mulčiuoti, kad tai iš tiesų padėtų

Mulčiuoti reikėtų tada, kai žemė jau įšilusi ir drėgmė yra optimali. Geriausias metas: vėlyvas pavasaris arba ankstyva vasara. Tuomet augalai jau įsišakniję, žemė nėra per šlapia, o saulė jau pakankamai stipri, kad pradėtų garinti drėgmę.

Svarbu, kad mulčias nebūtų priglaustas prie pat augalo stiebo. Reikia palikti šiek tiek erdvės, kad aplink stiebą cirkuliuotų oras. Kitaip galima sukelti puvimą ar net paskatinti kenkėjus.

Jeigu naudoji natūralias medžiagas, verta kas kelias savaites patikrinti, kaip jos laikosi. Jei ima pelyti ar skleisti kvapą, tuomet būtina jas permaišyti arba sumažinti sluoksnį.

Mulčias padeda tik tada, kai jį pažįsti

Mulčiavimas tikrai ne vien tinginio technika, bet ir atsakomybė. Jis tikrai gali sumažinti darbo kiekį, bet tik tada, kai supranti, ką ir kodėl darai. Kitaip visa lysvė gali virsti ne pagalbininku, o problema, kurią teks taisyti visą likusį sezoną.

Todėl prieš berdamas bet kokį sluoksnį ant žemės, verta pagalvoti ne tik apie naudos pažadus, bet ir apie pasekmes. Nes net ir gamtos dovanoti dalykai kartais reikalauja išmanymo.