Darbdavys siūlo pertraukėlę, kuri kai kuriuos gali šokiruoti: įmonė leidžia darbuotojams intymiai atsipalaiduoti

Šią praktiką pristatė „Erika Lust Films“ įkūrėja Erika Lust – ji vadovauja erotinio turinio kūrimo bendrovei Barselonoje. Vadovė tvirtina, kad reguliarios savęs patenkinimo pertraukos biure turi apčiuopiamą naudą tiek fizinei, tiek emocinei darbuotojų būsenai.

Įmonės viduje yra įrengti specialūs privatūs kambariai, kuriuose kiekvienas darbuotojas gali pasinaudoti 30 minučių trukmės pertrauka. Nuo pat 2022 metų ši iniciatyva sėkmingai taikoma kasdienėje praktikoje ir, pasirodo, net sulaukė paramos iš sekso prekių gamintojų.

Pertraukos, kurios mažina įtampą

Viena darbuotoja pasakojo, kad šios netradicinės pauzės darbe padeda jaustis ramesniems, skatina produktyvumą ir mažina konfliktines situacijas tarp kolegų. Pasak jos, net jei tokia iniciatyva kai kam gali atrodyti neįprasta, iš esmės tai tiesiog dar vienas būdas pasirūpinti emocine sveikata.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir kitose srityse dirbantys žmonės – nuo sandėlių darbuotojų iki biurų specialistų – patiria įtampą, o šis metodas gali būti vienas iš sprendimų.

Statistikos duomenys tik patvirtina, jog tokia veikla nėra tokia reta, kaip gali pasirodyti. Vienoje apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis respondentų, net kas dvidešimtas žmogus pripažino masturbavęsis darbe.

Biologinė ir emocinė nauda

Vadovė Erika Lust socialiniuose tinkluose teigia, kad ši pertrauka ne tik padeda susidoroti su kasdieniu stresu, bet ir teigiamai veikia miego kokybę, leidžia geriau pažinti savo kūną bei seksualinius poreikius.

Tyrimai, susiję su intymumu ir sveikata, taip pat rodo panašias išvadas. Pavyzdžiui, reguliari masturbacija padeda mažinti kraujospūdį, gerina nuotaiką, mažina įtampą ir gali net prisidėti prie bendros organizmo sveikatos palaikymo.

Remiantis „Healthline“ duomenimis, šis procesas skatina hormonų, tokių kaip dopaminas, oksitocinas, testosteronas ir prolaktinas, išsiskyrimą – o tai tiesiogiai susiję su geresne emocine būsena ir energijos kiekiu.

Ar toks metodas prigis plačiau?

Kol kas ši praktika taikoma tik labai specifinėje industrijoje, kur intymumas – darbo dalis. Tačiau tai neabejotinai kelia klausimą, ar kitose įmonėse atsiras vietos diskusijai apie emocinės savijautos palaikymą netradiciniais metodais.

Akivaizdu, kad šiuolaikinė darbo kultūra kinta – didesnis dėmesys skiriamas darbuotojo vidinei būsenai, o ne tik darbo rezultatams. Todėl nenuostabu, kad vis daugiau įmonių eksperimentuoja su įvairiomis gerovės iniciatyvomis – nuo meditacijos kambarėlių iki pertraukų, kurios prieš keletą metų būtų atrodžiusios visiškai nepriimtinos.

Šis atvejis dar kartą primena – jei kažkas atrodo neįprasta, tai nereiškia, kad tai neveikia. Galbūt ši netradicinė praktika taps vienu iš daugelio būdų mažinti kasdienę įtampą, gerinti darbo aplinką ir skatinti geresnę psichologinę sveikatą. O ar tai bus priimtina kitose kultūrose ar industrijose – parodys laikas.