Darbuotojų atostogos yra reglamentuojamos Darbo kodekse: klaidos, kurios darbdaviams gali kainuoti brangiai, sužinokite, kas svarbiausia

„Atostogos darbuotojui suteikiamos ne tik kaip poilsio garantija – jos yra reglamentuojamos Darbo kodekse, o pažeidus nustatytą tvarką gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – akcentuoja kancleris Šarūnas Orlavičius.

Primename pagrindinius aspektus, kuriuos darbdaviai turėtų įvertinti, norėdami išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų atostogų valdymą.

1. Neskiriamas dėmesys atostogų panaudojimui

Darbdaviai ne visada skiria reikiamą dėmesį ir paragina darbuotojus naudotis atostogomis, kai darbuotojai to nedaro savo iniciatyva. Darbuotojai nutraukdami darbo sutartis turi teisę gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas (su DK 127 str. 5 d. trukmės apribojimu). Vienu metu nutraukiant sutartį didesniam skaičiui darbuotojų, kurie turi daug nepanaudotų kasmetinių atostogų, tai gali tapti nemalonia finansine staigmena darbdaviui.

Rizika: susidaro neplanuotų išlaidų, mokant kompensacijas už nepanaudotas atostogas.

Sprendimas: skatinkite darbuotojus naudotis atostogomis laiku – tai naudinga ne vien dėl finansinio aspekto. Atostogos būtinos darbuotojų sveikatai ir darbingumui palaikyti.

2. Nesudaromas kasmetinių atostogų grafikas

Be aiškaus atostogų plano, darbuotojai prašo atostogų chaotiškai, o darbdaviams tenka iššūkis paskirstyti darbo krūvį ir užtikrinti darbo procesus.

Rizika: didėja likusių dirbti darbuotojų darbo krūvis; gali prireikti įdarbinti papildomų darbuotojų ar taikyti viršvalandžius; mažėja darbuotojų pasitenkinimas darbu.

Sprendimas: sudarykite aiškų atostogų grafiką iš anksto, įtraukdami darbuotojus į planavimą.

3. Nekontroliuojama, kad darbuotojai panaudotų privalomą nepertraukiamą atostogų laikotarpį

Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Jei per darbuotojo darbo metus toks nepertraukiamas laikotarpis nepanaudojamas, tai traktuojama kaip darbo įstatymų pažeidimas, vadinasi, darbdavys gali sulaukti administracinės atsakomybės.

Rizika: gali grėsti administracinė atsakomybė, nes tokiu būdu pažeidžiamos Darbo kodekso normos.

Sprendimas: stebėkite, kad darbuotojai per metus pasinaudotų nepertraukiamu atostogų laikotarpiu. Jei darbuotojas atsisako – informuokite, kad toks laikotarpis yra privalomas, pasiūlykite laiką ir suteikite atostogas.

4. Nevaldomas kasmetinių atostogų suteikimo „avansas“ ir likutis

Šalims susitarus, kasmetines atostogas galima suteikti „avansu“, tačiau nekontroliuojami likučiai gali tapti problema nutraukiant darbo sutartį. Pagal DK 150 str. 1 d. 4 p. atostoginių permoka gali būti išieškoma, tik jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.

Rizika: papildomi administraciniai ištekliai išskaitoms atlikti, galimas darbuotojo nepasitenkinimas – nesutarimo ir ginčo rizika.

Sprendimas: planuokite atostogas iš anksto, tiksliai fiksuokite suteiktų ir sukauptų dienų balansą.

5. Laiku nesumokami atostoginiai

Pagal Darbo kodekso 130 straipsnį atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, o jei darbuotojas prašo – darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Jei atostoginiai neišmokami laiku ir darbuotojas per 3 darbo dienas nuo grįžimo pateikia prašymą, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų.

Rizika: jei darbuotojas pasinaudos šia teise, darbdaviui teks suteikti daugiau atostogų nei planuota.

Sprendimas: laiku išmokėkite atostoginius. Žinokite, kad atostoginių mokėjimo tvarką pasirenka darbuotojas, o ne darbdavys.

Šios dažniausios darbdavių daromos klaidos rodo, kad net ir geranoriškai nesureikšmindamas formalumų, darbdavys gali susidurti su rimtomis teisinėmis ir finansinėmis pasekmėmis. Tinkamas kasmetinių atostogų planavimas, apskaita ir darbuotojų teisių užtikrinimas yra ne tik Darbo kodekso reikalavimas, bet ir tvaraus personalo valdymo pagrindas.

„Kviečiame darbdavius įvertinti ne tik teisinę, bet ir praktinę atostogų valdymo svarbą“, – ragina kancleris Š. Orlavičius. – Gerai suplanuotos ir tinkamai suteikiamos atostogos – tai investicija į organizacijos vidinę kultūrą, darbuotojų sveikatą ir verslo stabilumą.“