Daržininkų klaida, kuri sunaikina agurkus: vienas pigus purškalas gali išgelbėti augalus akimirksniu

Nors gali pasirodyti, kad kovai su gelstančiais lapais reikia sudėtingų preparatų ar specialių trąšų, iš tiesų kartais pakanka atsigręžti į elementariausius dalykus – tą, ką randame vaistinėlėje. 

Vienas nebrangus produktas, kurį daugelis turime namuose, gali tapti tikru išsigelbėjimu. Tik svarbu veikti laiku – nelaukite, kol lapai taps visiškai sausi.

Agurkų lapų geltonavimas gali pasirodyti kaip paprastas estetinės išvaizdos trūkumas, tačiau iš tiesų tai signalas apie giluminę augalo problemą. 

Šis reiškinys dažniausiai susijęs su chlorofilo trūkumu – būtent šis pigmentas suteikia lapams jų ryškiai žalią spalvą. Kai jo mažėja, lapai ima šviesėti ir geltonuoti, o tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių.

Kodėl agurkų lapai ima gelsti?

Pirmiausia verta peržiūrėti augimo sąlygas – šviesos trūkumas, per sunki dirva, nepakankamas mineralinių medžiagų kiekis (ypač azoto, kalio ar magnio) neretai tampa pagrindiniais kaltininkais. Taip pat pavojinga tiek sausra, tiek ir per didelis drėgmės kiekis. 

Vienodai žalingas yra ir dirvos užmirkimas, ir jos perdžiūvimas. Kartais kaltę reikia suversti ir ligoms: jeigu lapų apačioje pastebite šviesų apnašą, tikėtina, kad kalta netikroji miltligė. 

Išsausėję, susiraukšlėję ir geltonai išblukę lapai gali pranešti apie fuzariozę, o jei ant jų pastebimos gelsvai žalsvos dėmės bei deformacijos – tai signalizuoja apie žiediškąją mozaiką. Kenkėjai taip pat dažnai prisideda prie šios problemos. 

Tiek amarai, tiek voratinklinės erkės gali ne tik siurbti augalo sultis, bet ir skleisti ligas. Tokiu atveju būtina naudoti specialius purškalus.

Ką daryti, kad agurkų lapai išliktų žali?

Kad agurkai klestėtų, būtina užtikrinti, jog jie gautų pakankamai šviesos – bent 6-8 valandas per dieną. Sodinimui reikėtų rinktis derlingą, laidžią dirvą, kurios rūgštingumas siekia nuo 6,0 iki 6,8 pH. Jeigu dirva pernelyg sunki, į ją verta įmaišyti komposto ar durpių – taip pagerės drėgmės išlaikymas bei struktūra.

Laistyti reikia saikingai, tačiau reguliariai – geriausia tai daryti ryte, vengiant vandens ant lapų. Per didelis drėgmės kiekis lapų paviršiuje gali paskatinti grybinių ligų atsiradimą. Lašinimo sistema ar drėkinimo žarnelės – puiki išeitis.

Netrūksta ir mitybos – augalus reikia papildomai maitinti. Tam tinka daugiasluoksnės trąšos be chloro arba specialūs produktai, skirti moliūginių šeimos daržovėms. Jei norite natūralesnio sprendimo – naudokite biohumusą ar dilgėlių užpilą.

Namų sąlygomis paruošiamas purškalas su vaistinės pagalba

Geriausia dalis, kad sprendimas yra paprastas. Visiškai natūrali pagalba slypi buteliuke vandenilio peroksido. Šis dezinfekuojantis skystis puikiai tinka šaknų sistemai skatinti ir apsaugoti nuo grybinių ligų.

Norėdami paruošti purškalą, sumaišykite 50 ml vandenilio peroksido su 150 ml virinto vandens. Supilkite į buteliuką su purkštuku ir gausiai apipurkškite pažeistus augalo lapus. Geriausia tai daryti vakare, kad išvengtumėte saulės poveikio purškalui išdžiūvus.

Svarbiausia – neužmiršti, kad vien purškalas neišgelbės augalo. Tik tinkamai prižiūrimos sąlygos kartu su papildoma priežiūra duos tikrą rezultatą. Tuomet galima tikėtis ne tik sveikų lapų, bet ir gausaus, kokybiško derliaus.