Prisijunkite
Katės gali būti mielos, bet ne tada, kai jūsų daržo kampą paverčia asmenine tualeto zona. Jei esate iš tų, kurie pavargo rinkti staigmenas tarp salotų ar gėlynų, gerų naujienų yra – problemą galima išspręsti be pykčio, smurto ar žalos gyvūnams. Tereikia išmanyti keletą gudrybių, kurios patiks ir jums, ir jūsų daržui, bet neketina maloniai nuteikti nei vieno keturkojo svečio.
Daug kas mano, kad nieko nepadarysi – jei kaimynų katė užsigeidė, tai ji ir nueis. Tačiau gamtoje (ir soduose) egzistuoja būdų, kurie katėms veikia tarsi STOP ženklai. Naudojant natūralius, kvapnius ar tekstūrinius sprendimus galima padaryti jūsų lysvę ar veją tiesiog neįdomią katei.
O dar geriau – padaryti ją erdve, kurioje gyvūnas jaučiasi nepageidaujamas, bet nesužalotas. Tai nėra kovos strategija – veikiau gudri prevencija. Svarbiausia – laikytis nuoseklumo, o ne tik kartą pabandyti ir nuleisti rankas. Katės – protingos, bet ir jautrios. Jei signalas bus aiškus – jos pasirinks kitą kelią.
Citrusai – kvapas, kurio katės vengia
Katės turi daug stipresnę uoslę nei žmonės. Būtent todėl tai, kas mums malonu, tarkime, citrina ar apelsinas, joms gali būti tiesiog nepakeliama. Šis jautrumas gali tapti jūsų slapta ginkluote.
Paprasčiausias būdas – išdėlioti citrinų, apelsinų ar greipfrutų žieveles ten, kur gyvūnas dažniausiai apsilanko. Net ir kelios žievelės po lapais ar tarp daržovių šaknų sukuria nematomą kvapinį barjerą. Be to, žievelės ilgainiui tampa trąša – dviguba nauda.
Jei nenorite mėtyti vaisių ant grunto, galite pasigaminti purškiamą tirpalą: keli lašai eterinio aliejaus (citrusinių, mėtų ar levandų) sumaišomi su vandeniu ir purškiami ant žemės. Tik ne ant pačių augalų! Ši kvapni priemonė veikia švelniai, bet efektyviai – po poros bandymų katė negrįš.
Spygliuočių kankorėžiai – gamtos gynybinė priemonė
Šis būdas veikia ne per kvapą, o per pojūtį. Katės – komforto mėgėjos. Jos mėgsta purų, lengvai raustomą gruntą. Tačiau jei pėdutė susiduria su aštria, kieta kankorėžio tekstūra – tai jau nebe svetinga teritorija.
Surinkite kelis kankorėžius, pušų ar eglių – nesvarbu, ir išdėliokite juos tose vietose, kur katės linkusios atsipalaiduoti. Taip sukursite natūralų, estetiškai atrodantį barjerą.
Kankorėžiai ne tik neleidžia lengvai kastis, bet ir skleidžia kvapą, kuris primena laukinę gamtą – ir tai jau kelia nerimą gyvūnui. Papildomas bonusas – jei katė užlips ant kankorėžio, išgirs garsą, kuris ją išgąsdins. Toks netikėtas traškesys skatina ieškoti tylios vietos kitur.
Ką daryti, jei katės vis tiek sugrįžta?
Jei nei kvapai, nei kankorėžiai nepadeda – tikėtina, kad gyvūnas jau seniai laiko jūsų kiemą sava teritorija. Tokiu atveju naudinga keisti žemės paviršių. Galite išdėlioti mulčią, stambų žvyrą ar net susmulkintas šakeles – tai nemalonu pėdoms ir trukdo kastis.
Kartais padeda ir judantys objektai – vėjo malūnėliai, blizgantys CD diskai ant virvučių, ar net vėjo gaudyklės. Katės nemėgsta netikėtumo, ypač vizualinio – tai joms sukelia stresą. Šios priemonės neturi sužeisti ar kenkti, bet jos sukuria aplinką, kurioje nesinori būti.
Kačių psichologiją ir kaimynus
Pyktis ar atkeršijimas tikrai nėra sprendimas.Svarbu nepamiršti – katės tiesiog elgiasi pagal savo instinktus. Jos ne keršija, ne kuria planų – tiesiog ieško vietos, kur patogu. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų daržas turi virsti jų poilsio zona.
Jei jos ir toliau grįžta – tai tik ženklas, kad dar neišbandėte visų būdų. O jei kas nors sako, kad „vis tiek nieko nepadarysi, čia katės“ – pasiūlykite tam žmogui pabūti gėlynu. Bent jau trumpam.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti