Lemtingas pasirinkimas: ekspertai pasakė, kurią kalbą parinkti vaikui, kad po kelerių metų netektų gailėtis

Ne vienam tėvui norisi pasufleruoti, kuri kalba bus naudingiausia ar pelningiausia. Vis dėlto pedagogai ir psichologai vieningai tvirtina: jei sprendimas bus primestas, vaikui gali pritrūkti motyvacijos mokytis. Tad verta pasidomėti, kokias kalbas Lietuvoje dažniausiai renkasi mokiniai, kokia iš jų praktiškiausia ir kodėl sprendimas turėtų gimti drauge su vaiku.

Kalbų mokėjimas yra ne tik praktinė nauda, bet ir galimybė ugdyti platesnį mąstymą. Tad kviečiame susipažinti su esama statistika ir naudingomis įžvalgomis, galbūt tai padės priimti pagrįstą sprendimą.

Kokias antras užsienio kalbas renkasi Lietuvos mokiniai?

Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Lietuvos mokiniai dažniausiai antrąją užsienio kalbą renkasi taip: pirmauja vokiečių kalba (apie 53 proc.), toliau rikiuojasi prancūzų kalba (apie 20 proc.), o populiarumo sparčiai įgyja ispanų kalba.

Rusų kalba, dar prieš dešimtmetį buvusi itin dažnas pasirinkimas, dabar praranda pozicijas. Vis daugiau mokyklų siūlo alternatyvas, o tėvai ir vaikai sąmoningai renkasi kalbas, kurios gali būti naudingos tiek akademinėje, tiek profesinėje ateityje.

Be to, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad ispanų kalba tampa vis geidžiamesnė — tai lemia ir kultūrinis populiarumas (muzika, kinas), ir Lotynų Amerikos rinkų augimas.

Kodėl verta mokytis daugiau nei vieną užsienio kalbą?

Moksliniai tyrimai nuolat pabrėžia: kalbų mokymasis skatina kognityvinius gebėjimus, padeda plėsti akiratį, lavina atmintį ir netgi mažina riziką susirgti demencija.

Kalbų mokėjimas yra tiltas į pasaulį, kuris atveria ne tik profesines, bet ir kultūrines galimybes. Pavyzdžiui, vokiečių kalba naudinga tiems, kurie svajoja apie studijas ar darbą Vokietijoje — vienoje didžiausių Europos ekonomikų. Prancūzų kalba praverčia kultūros, diplomatijos, tarptautinių organizacijų srityse.

Ispanų kalba — viena plačiausiai pasaulyje vartojamų, tad ją mokant atsiveria platus komunikacijos laukas net trijuose žemynuose. Tai tampa ir vertingu privalumu tarptautinėse verslo aplinkose.

Kas turėtų priimti sprendimą: vaikas ar tėvai?

Ekspertai pabrėžia: kuo labiau vaikas dalyvauja kalbos pasirinkimo procese, tuo didesnė tikimybė, kad mokysis su didesniu noru ir motyvacija. Primesta kalba dažnai tampa prievole, o ne įdomia kelione po naują kultūrą.

Todėl tėvų vaidmuo čia — ne nurodyti, ką pasirinkti, o padėti susipažinti su galimybėmis. Galbūt vaiką žavi prancūziška muzika ar ispaniški filmai, o gal jis nori skaityti vokišką literatūrą originalo kalba. Tokių niuansų svarbu klausytis.

Taip pat reikėtų įvertinti mokyklos siūlomų kalbų mokymo kokybę — kartais verta rinktis kalbą, kurią mokyklos bendruomenėje dėsto patyrę pedagogai, net jei teoriškai kita būtų naudingesnė.

Galiausiai, reikia nepamiršti, kad kiekvienos kalbos mokymasis — vertingas ir prasmingas. Tai procesas, kuris ugdo kantrybę, lavina protą ir praturtina gyvenimą. Tėvams svarbiausia būti partneriais šiame sprendime ir leisti vaikui pasirinkti taip, kad kalbų mokymasis teiktų džiaugsmą, o ne papildomą stresą.