Lietuva pati pasigamino rekordinį kiekį elektros: aiškėja, kurie šaltiniai buvo svarbiausi, skaičiai nustebins

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra jau keletą metų yra vienas svarbiausių Lietuvos energetikos strategijos tikslų. Didėjanti saulės ir vėjo elektrinių dalis leidžia šaliai ne tik mažinti importuojamos elektros kiekį, bet ir užtikrinti stabilesnę kainų situaciją vietos rinkoje. 

Vis dėlto gamybos apimtys tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų – vėjo jėgainėms reikia tinkamo vėjo, o saulės elektrinėms pakankamai saulėtų dienų. Lietuvos energetikos politika siekia, kad vietinė gamyba kuo labiau atitiktų vartojimą, o šalis taptų visiškai energetiškai nepriklausoma. 

Kiekvienas pasiektas didesnis vietinės generacijos procentas sumažina išlaidas importui ir padeda išlaikyti elektros tiekimo saugumą net sudėtingomis rinkos sąlygomis.

Pranešama, kad per pirmuosius septynis 2025 metų mėnesius Lietuvoje pagaminta elektros energija sudarė beveik 82 procentus viso šalyje suvartoto kiekio.

Liepos mėnesį šis rodiklis siekė beveik 70 procentų. Tačiau dėl oro sąlygų visų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių bei kitos vietinės gamybos apimtys sumažėjo, išskyrus šilumines elektrines. 

Gamybos sumažėjimas lėmė ir didmeninių elektros kainų pokytį, o liepą vidutinė kaina siekė 46,28 Eur/MWh, t. y. 7,6 proc. daugiau nei birželį, kai ji buvo 43,01 Eur/MWh. Tokie maži mėnesio vidurkiai, kaip šių metų birželį ir liepą, Lietuvoje nefiksuoti nei 2024-aisiais, nei 2023-iaisiais, nei 2022 metais.

Liepos mėnesio nacionalinė elektros gamyba buvo 23 proc. mažesnė nei birželį. Didžiausią įtaką tam turėjo net 53 proc. kritusi vėjo elektrinių generacija dėl ramesnių orų. Vasarą vėjo jėgainių veikla paprastai būna viena mažiausių per metus. 

Saulės elektrinės taip pat gamino mažiau dėl trumpesnių dienų jų generacija sumenko 10 proc. Liepos mėnesį saulės jėgainės pagamino 246,7 GWh elektros ir patenkino 27 proc. šalies poreikio. Birželį šis rodiklis siekė 272,7 GWh (31,8 proc.), o prieš metus liepą – 213,6 GWh (21,8 proc.). 

Per sausio–liepos laikotarpį saulės elektrinės pagamino 1 151 GWh elektros, tai daugiau nei per visus 2024 metus kartu suvartojo Tauragės, Alytaus ir Marijampolės apskritys. Šių metų rezultatas jau lenkia visą 2020–2023 metų gamybą ir artėja prie 2024-ųjų rekordo – 1 273 GWh.

Vėjo jėgainės liepą pagamino 181,7 GWh, tai sudarė beveik penktadalį poreikio. Tai mažiausia mėnesio generacija šiemet, mažesnė buvo tik 2024 metų rugpjūtį. Birželį vėjo gamyba siekė 388,5 GWh (45,3 proc. poreikio), o prieš metus liepą – 178,4 GWh (18,2 proc.). 

Per septynis šių metų mėnesius vėjo elektrinės pagamino 2 157 GWh elektros – daugiau nei pernai visus metus suvartojo Kauno apskritis. Šių jėgainių bendra leistinoji galia per metus išaugo 9,9 proc. iki 1 913 MW, o saulės – 26 proc. iki 2 508 MW.

Šiluminės elektrinės liepą pagamino 123 GWh – net 166 proc. daugiau nei birželį. Tuo metu gaminančių vartotojų skaičius ir toliau sparčiai auga – per liepą jis padidėjo 4 724, o jų įrenginių bendra galia siekė 1 707,3 MW. Daugiausia (78,5 proc.) galios priklauso patiems gaminantiems vartotojams, likusi dalis – nutolusiems.

Auganti atsinaujinančios energijos gamyba tiesiogiai prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės ir saugumo stiprinimo.