Europos Sąjungoje įsigalios nauja tvarka: už kuro naudojimą teks atsiskaityti net smulkiausiems verslams

Šiame etape apimamas kuro tiekimas galutiniam naudojimui pastatuose (pvz., šildymui), kelių transporte bei tam tikrose nedidelėse pramonės veiklose, kur kuras naudojamas kaip energijos šaltinis. Tai ne pasirinkimas, o įpareigojimas, kurio atšaukti neplanuojama – sistema veiks visose ES šalyse ir jos įgyvendinimas bus būtinas visiems kuro tiekėjams, o netiesiogiai – ir jų klientams.

Svarbu suprasti, kad „nedidelė pramonė“ šiame kontekste reiškia įmones, kurios iki šiol nebuvo įtrauktos į ATLPS 1 dėl jų veiklos apimties ar pobūdžio, tačiau naudoja taršų kurą – gamtines dujas, dyzeliną, benziną ar mazutą – savo veiklos procesuose. Tai, pavyzdžiui, gali būti kepyklos, sandėliai, autoservisai ar įvairūs smulkesni gamintojai.

Ši reikšminga struktūrinė permaina praktikoje prasideda jau dabar. Kai kurie tiekėjai jau netrukus pradės siųsti pirmuosius raginimus deklaruoti gamtinių dujų vartojimo paskirtį. Nors tai tik pradžia, artimiausiais metais tai, tikėtina, taps visos rinkos standartu.

ATLPS 2 tikslas – mažinti išmetamų ŠESD emisijas sektoriuose, kurie iki šiol nebuvo įtraukti į pirmąją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Tai būtinas žingsnis įgyvendinant klimato neutralumo tikslus, nustatytus Europos žaliajame kurse, o tuo pačiu – ir pokytis, kuris palies tą verslo dalį, kuri iki šiol nebuvo susidūrusi su ŠESD emisijų apskaitos reikalavimais.

Ne pasirinkimas, o būtinybė

„Transformacija, kurios centre dabar atsiduria verslas, yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Į šiuos pokyčius reikia žiūrėti ne kaip į papildomą administracinę naštą, bet kaip į strateginį veiksnį. Energetinio efektyvumo didinimas, tvarių sprendimų paieška ir ilgalaikis prisitaikymas prie reguliacinės aplinkos yra tai, kas lems konkurencingumą po kelerių metų. Šiandien sprendžiama ne tik apie emisijas, bet ir apie rinkos pozicijas artimiausioje ateityje“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinė direktorė Raminta Radavičienė.

Jos teigimu, nors dalis alternatyvų – pavyzdžiui, elektros ar biometano naudojimas vietoje gamtinių dujų – šiuo metu dar yra brangesni ar sunkiau prieinami, transformacija prasidės nuo tų sprendimų, kuriuos galima įgyvendinti jau šiandien. Būtent todėl būtinas aiškus suvokimas, kad ATLPS 2 yra tik viena iš keturių strateginių krypčių, kurias Europos pramonė turi vystyti: klimato neutralumas, tvari gamyba, energetinis efektyvumas ir atsparios tiekimo grandinės.

ATLPS 2 reikšmė verslui ir būsimi pokyčiai

Pagal ATLPS 2 reikalavimus, tiekėjai turės apskaityti klientų sunaudoto kuro pagrindu susidarančią taršą, todėl verslams reikės tiksliai deklaruoti, kokiam tikslui ir kuriame objekte jis naudojamas. Jei tai nebus padaryta, visas sunaudotas kiekis bus laikomas apmokestinamu be galimybės taikyti reglamente numatytas išimtis. Reguliavimas turės įtakos ir naudojamo kuro kainai, todėl naudotojams, planuojant tolesnę savo veiklą, reikia įvertinti ir šį aspektą.

Pasak R. Radavičienės, svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog pati įmonė taps ATLPS 2 reguliuojamu subjektu. Tačiau įmonės veiksmai arba neveikimas tiesiogiai lems, ar ją aptarnaujantis tiekėjas galės daryti išimtis, ar bus priverstas taikyti ATLPS 2 dedamąją. Paskirties nurodymas tampa ne rekomendacija, o faktiniu verslo veiksmu emisijų valdymo grandinėje. Deklaruoti dujų vartojimo paskirtį reikės kiekvienam objektui atskirai – tai esminis skirtumas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį jau dabar.

Jau prasideda praktiniai veiksmai: ko tikėtis?

Reguliavimui aktyviai ruošiasi ir skirtingų kuro rūšių, kurias palies reguliavimas, tiekėjai. Pavyzdžiui, artimiausiu metu iš „Ignitis“ gamtines dujas perkantys verslo klientai sulauks prašymų deklaruoti dujų naudojimo paskirtį.

Pasak energijos tiekėjų, dujų paskirtis bus prašoma nurodyti paprastai – ar jos naudojamos šildymui, gamybos procesams, ar kitiems tikslams. „Mes suprantame, kad ne visoms įmonėms tai bus savaime aišku, ypač jei veiklos mastas nedidelis ar jei įmonė neturi atskiro energetikos padalinio. Todėl siekiame, kad pirmieji raginimai deklaruoti būtų kaip įmanoma aiškesni, o pati deklaravimo tvarka – paprasta ir, kiek tai įmanoma, greita“, – sako „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šeguras.

Kai kurios įmonės jau dabar gali pradėti peržiūrėti savo objektus ir įvertinti, ar deginamos dujos naudojamos, pavyzdžiui, žemės ūkyje, miškininkystėje, komercinėje veikloje, ar kaip energijos šaltinis, nes tai lems galimybę taikyti išimtis. Kartu svarbu suprasti, kad tai – ilgalaikė, nuosekli sistema, kuri veiks ne vienerius metus, o visą dešimtmetį. Todėl net ir nedidelės įmonės turi vertinti savo vaidmenį joje.

LPK primena, kad šis pokytis yra ne pasirinkimo klausimas, o tiesioginis ES klimato politikos įgyvendinimas. Todėl dabar svarbiausia – ne atidėlioti, o pradėti tikslingai ruoštis: būtina sekti informaciją iš savo tiekėjo, neignoruoti raginimų deklaruoti, o kilus neaiškumams – kreiptis konsultacijos. Tai bus ne vienkartinis, o periodiškas procesas, su kuriuo teks dirbti ne vienerius metus. Įgyvendinimo eiga priklausys nuo to, kaip efektyviai į jį įsitrauks verslo bendruomenė.