Lietuvių svajonė apie nuosavą būstą gali virsti košmaru – štai kas gresia karo atveju, tai gali šokiruoti

Būsto paskolos yra viena didžiausių ilgalaikių prievolių, todėl natūralu, kad kyla nerimas: kas nutiktų, jei karo metu paskolos gavėjas netektų pajamų ar jo būstas būtų visiškai sunaikintas? Ar bankai tokiu atveju vis tiek reikalautų mokėti įmokas? Kokie saugikliai turi būti atlikti, kaip išlikti ramesniam? 

Nors šiuo metu nėra aiškių teisinių nuostatų, numatančių paskolos mokėjimo atleidimą karo atveju, svarbu suprasti, kokios yra galimos išeitys. Apžvelgsime dabartinę situaciją Lietuvoje, tarptautinę patirtį ir pateiksime praktinius patarimus, kurie gali padėti apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių.

Ką numato dabartiniai įstatymai?

Šiuo metu Lietuvoje nėra specifinių įstatymų, kurie tiesiogiai reglamentuotų būsto paskolos mokėjimą karo metu. Tai reiškia, kad net jei žmogus netektų darbo ar jo turtas būtų sunaikintas, įsipareigojimai bankui niekur nedingtų. Tačiau viskas priklausytų nuo konkrečios situacijos:

• Force majeure aplinkybės. Kai kurios būsto paskolos sutartys gali turėti sąlygą, leidžiančią atidėti mokėjimus, jei įvyksta nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Tačiau dažniausiai karas nėra įtrauktas į šią sąvoką.
• Valstybės įsikišimas. Jei šalyje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis ar karo stovis, Vyriausybė galėtų priimti sprendimus dėl paskolų grąžinimo sustabdymo ar kompensavimo.
• Bankų politika. Kai kurie bankai gali suteikti individualias lengvatas ar atidėjimus, bet tai priklausytų nuo kiekvieno banko sprendimų.

Kas nutiktų, jei būstas būtų sunaikintas?

Didžiausias nerimas kyla tiems, kurie bijo netekti savo nekilnojamojo turto dėl karo veiksmų. Štai keletas svarbiausių faktų:

• Draudimo išmokos. Daugelis būsto draudimo sutarčių neapima karo padarinių. Tai reiškia, kad net jei jūsų turtas būtų sunaikintas, draudimo bendrovė gali atsisakyti išmokėti kompensaciją.
• Paskolos išlikimas. Net jei būsto nebeliktų, paskola vis tiek galiotų, nes ji yra susieta ne tik su turtu, bet ir su jūsų įsipareigojimu grąžinti pinigus bankui.
• Galimos valstybės intervencijos. Ukrainos pavyzdys parodė, kad valstybė gali įsikišti ir taikyti skolų nurašymo ar mokėjimų sustabdymo mechanizmus, tačiau Lietuvoje tokių sprendimų šiuo metu nėra.

Tarptautinė praktika: ką darė kitos šalys?

Kadangi pasaulyje jau buvo atvejų, kai karas palietė NT paskolų turėtojus, verta pažvelgti į kitų šalių patirtį:

• Ukraina. 2022 metais prasidėjus Rusijos invazijai, Ukrainos vyriausybė įvedė laikiną moratoriumą paskolų grąžinimui kariškiams ir žmonėms, kurių būstai buvo sunaikinti. Taip pat buvo svarstoma galimybė perimti skolų naštą valstybės lėšomis.
• Sirija. Per pilietinį karą kai kurie bankai sustabdė paskolų išieškojimą, tačiau skolos nebuvo nurašomos.
• JAV po 9/11. Po teroro išpuolių buvo sukurta speciali parama nukentėjusiems asmenims, tačiau bankai ir toliau reikalavo paskolų grąžinimo, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės turėjo specialų draudimą.

Šios situacijos rodo, kad sprendimai gali būti įvairūs, tačiau Lietuvoje, net ir kilus karui, skolos greičiausiai niekur nedingtų be specialių teisinių pakeitimų.

Kaip apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių?

Nors šiuo metu nėra aiškių sprendimų, galima imtis tam tikrų veiksmų, kurie padėtų apsaugoti save ir savo šeimą:

• Peržiūrėkite savo draudimo polisą. Pasidomėkite, ar yra būdų įtraukti apsaugą nuo force majeure atvejų.
• Kaupkite finansinį rezervą. Stenkitės turėti bent 6 mėnesių paskolos įmokų sumą nenumatytiems atvejams.
• Konsultuokitės su banku. Kai kurie bankai gali pasiūlyti mokėjimo atidėjimo galimybes ekstremaliose situacijose.
• Sekite valstybės sprendimus. Jei situacija keistųsi, Vyriausybė galėtų priimti naujas priemones, skirtas apsaugoti paskolų turėtojus.
• Svarstykite turto diversifikaciją. Jei turite galimybę, dalį turto laikykite užsienyje arba investuokite į lengviau likviduojamus objektus.

Psichologinis pasiruošimas ir ramybė

Šiuo metu vis didėja nerimas dėl galimai prasidėsiančio karo. Tačiau svarbu nepamiršti, kad nerimas nepadeda išspręsti problemų – vietoje to verta sutelkti dėmesį į veiksmus, kurie gali suteikti daugiau stabilumo ir saugumo jausmą.

• Racionalus informacijos sekimas. Venkite per didelio naujienų srauto, kuris gali sukelti paniką.
• Veiksmų planas. Žinojimas, ką daryti įvairiose situacijose (kur evakuotis, kaip valdyti finansus), padeda jaustis užtikrinčiau.
• Emocinis pasiruošimas. Svarbu bendrauti su artimaisiais, palaikyti ryšius su bendruomene ir rūpintis psichologine gerove.

Šiuo metu nėra aiškių atsakymų į klausimą, ar karo atveju reikėtų mokėti NT paskolą, jei būstas būtų sunaikintas. Teisinė sistema Lietuvoje kol kas nenumato lengvatų šiuo klausimu, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo aplinkybių.

Geriausia strategija – būti pasiruošusiam įvairiems scenarijams, rūpintis finansiniu stabilumu ir išlaikyti ramybę. Nors niekas nenori susidurti su tokiomis situacijomis, protingas planavimas ir atsargumo priemonės gali padėti jaustis saugiau net ir neapibrėžtumo akivaizdoje.