Lietuvoje vidutinis būsto pirkėjas jaunėja, dažniausiai juos perka Y kartos atstovai

Lietuvoje nuosavas būstas vis dar išlieka vienu svarbiausių gyvenimo pirkinių. Naujausio, 2021 m. vykusio, oficialaus šalies gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiuose būstuose. ​Naujesniais „Eurostat“ duomenimis, mūsų šalyje nuosavuose būstuose gyveno 88,8 proc. žmonių, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia nepilnus 70 proc.

NT vystytojo „Realco“ duomenimis, didžioji dalis jų statomą gyvenamąjį būstą perkančių žmonių yra vadinamieji „millenials‘ai“, gimę 1981–1996 m. – pastaruosius penkerius metus jie sudaro 59 proc. įmonės klientų. Gana aktyvūs „Realco“ pastatytų būstų pirkėjai yra ir X kartos atstovai, gimę 1965–1980 m., kurie yra nupirkę 27 proc. NT vystytojo pastatytų butų. 

Nepilni 10 proc. įmonės būstų pirkėjų yra 18-28 metų amžiaus, arba Z kartos atstovai, o dar šiek tiek mažiau nei 6 proc. – vadinamieji „baby-boomer‘iai“, arba vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės.

„Duomenys pagal amžiaus grupes rodo, kad aktyviausiai būstus perka studijas baigę, darbus susiradę ir karjeros laiptais pradėję kilti jauni žmonės. Bendras ekonominis šalies vystymasis augina ir atlyginimus, o ilgesnis laikotarpis iki pensinio amžiaus leidžia išsiderėti ir palankesnes būsto paskolos sąlygas. Kartu šie veiksniai lemia, kad aktyviau būstus perka jaunesni žmonės“, – komentuoja „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Pastarųjų penkerių metų pokyčiai

Analizuojant pastarųjų penkerių metų dinamiką, būsto pirkėjų amžiaus mažėjimo tendencija – akivaizdi. Jei 2020 m. Y kartos (1981–1996 m. gimimo) žmonių nupirktų būstų dalis siekė 65 proc., tai 2024 m. – jau tik 47,5 proc. Tuo tarpu Z kartos (18–28 m. amžiaus) atstovai, prieš penkerius metus įsigiję nepilnus 3 proc. „Realco“ parduotų būstų, pernai jų įsigijo beveik penkis kartus daugiau: 15 proc. visų parduotų būstų.

Per pastaruosius penkerius metus išaugo ir būstą įsigijusių X kartos (45–60 m. amžiaus) atstovų skaičius: nuo penktadalio visų „Realco“ klientų 2020-aisiais iki trečdalio pernai. Nuo 2020 m. traukėsi ir vyriausių, 65–79 m. amžiaus klientų (vadinamosios baby-boomers kartos) būsto pirkėjų dalis. Jei prieš penkerius metus jie nupirko 7 proc. visų tais metais „Realco“ parduotų būstų, tai pernai – jau tik nepilnus 5 proc.

„Būsto įsigijimo galimybes labiausiai lemia jo įperkamumas, t. y., žmogaus pajamos, būsto kainos ir skolinimosi sąlygos. Šeimyninė padėtis taip pat turi reikšmės, kuomet susituokę jauni žmonės gali skolintis bendrai“, – sako M. Chmieliauskas.

Kaip Lietuva atrodo Europos kontekste?

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. maždaug 70 proc. ES piliečių gyveno nuosavame būste. Didesnis būsto nuosavybės lygis fiksuojamas Rytų ir Pietų Europos šalyse – tai iliustruoja ir Lietuvos skaičiai, kurioje nuosavą būstą turi 88,8 proc. žmonių. ES kontekste mus lenkia Rumunija, kurioje nuosavą būstą turi 95,6 proc. gyventojų, Slovakija (93,6 proc.), Kroatija (91,2 proc.) ir Vengrija, kurioje šis skaičius siekia 90,5 proc.

Tuo tarpu Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse nuosavą būstą turinčių žmonių skaičius pastebimai mažesnis. Dėl lankstesnės darbo rinkos ir gerai išplėtotos nuomos sistemos jose kur kas dažnesnė būsto nuoma. Žemiausias būsto nuosavybės lygis fiksuojamas Vokietijoje (47,6 proc.), Austrijoje (54,3 proc.) ir Danijoje (60 proc.).

Kalbant apie būsto kainas, „Eurostat“ surinkti duomenys rodo, kad nuo 2010 iki 2023 m. jos ES vidutiniškai augo 48 proc. Didžiausias kainų augimas buvo fiksuotas Estijoje (+209 proc.), Vengrijoje (+191 proc.) ir Lietuvoje (+154 proc.). Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Italija, Graikija ar Kipras, būstų kainos beveik nekito arba net sumažėjo.

M. Chmieliauskas svarsto, kad pastaruosius 15 metų mūsų šalyje stebėtą gana ženklų būsto kainų augimą labiausiai lėmė sparti ekonominė raida, didėjanti būstų paklausa didžiuosiuose miestuose, ir atskirais etapais stebėta ribota naujų būstų statyba bei pasiūla.