Prisijunkite
Vos tik oras šiek tiek atšyla, batai tampa per daug. Pirmiausia atsidaro langai, tada durys, o galiausiai ir sandalų dirželiai. Pėdos išeina į viešumą. Jos tampa matomos, apnuogintos, veikiamos vėjo, saulės, dulkių. Ir jei žiemos metu joms tereikėjo išgyventi kojinėse ir batuose, vasara reikalauja daugiau. Tai sezonas, kai pėdos tampa tavo įvaizdžio dalimi. Ne tik dėl estetikos, bet ir dėl sveikatos.
Ne visi tai pastebi iškart. Kol nepajauti, kad kulnai lyg švitrinis popierius, nagai apsiblausę, o oda įtrūkusi tiek, kad veržiasi skausmas net avint minkščiausią avalynę. Tada atsiranda poreikis ne tik dailiai pėdai, bet ir paprastam, žmogiškam patogumui. Tai jausmas, kai nori nueiti basomis iki pašto ar į kiemą, bet kažkas sulaiko. Dažniausiai tai gėda ar nemalonumas žinoti, kaip viskas atrodo.
Ir čia nereikia nei brangių procedūrų, nei grožio salonų. Tiesa tokia, kad visos pagrindinės priemonės dažnai yra ten, kur jų net nesi ieškojusi: virtuvėje, vaistinėlėje, senoje močiutės užrašų knygelėje. Linų sėmenys, druska, medus, ramunėlės, aliejai, visa tai nėra tik liaudiškos išminties liekanos. Tai veikiantys sprendimai, kurie ne tik atkuria pėdų komfortą, bet ir sugrąžina pasitikėjimą jomis.
Oda nori ne kosmetikos, o drėgmės
Pagrindinė problema, kurią patiria pėdos vasarą yra ne dulkės ar net batai. Tai sausumas, nes oras keičiasi, saulė veikia tiesiogiai, o oda, kuri žiemą buvo saugoma, staiga lieka viena su karščiu ir trintimi. Tada atsiranda įtrūkimai. Jie gali būti paviršiniai, bet kartais virsta skausmingais plyšiais, kurie gadina nuotaiką kiekvieną žingsnį.
Šiuo atveju linų sėmenys tampa ne tik naudingu produktu mitybai, bet ir stebėtinai efektyvia kosmetika. Užplikytos sėmenų gleivės, paliktos kelias minutes brinkti, virsta klampia mase, kuri natūraliai dengia odą ir pradeda veikti. Jos sudėtis yra tikras drėkinamųjų medžiagų rinkinys. Palaikius pėdas tokioje vonelėje ar tiesiog uždėjus kompresą ant probleminių vietų, po pusvalandžio galima pajusti realų skirtumą.
Ši procedūra neturi būti ilga ar sudėtinga. Vienas dubuo šilto vandens, kelios saujos sėmenų ir šiek tiek tylos ir vos tiek užtenka, kad oda atsikvėptų. Tam, kad poveikis išliktų, verta po to patepti pėdas aliejumi. Ne brangiu, o tuo, kurį turi virtuvėje – alyvuogių, saulėgrąžų, net paprastu sviestu. Oda gauna tai, ko jai reikia: riebalų, drėgmės, ramybės.
Liaudiškos priemonės iš paprastos lentynos
Pėdų priežiūra vis dar dažnai laikoma prabanga. Tačiau tie, kas bandė liaudiškus būdus, žino, kad poveikis būna ne mažesnis nei profesionalios priemonės. Paprasta jūros druska, ištirpinta šiltame vandenyje, valo, švelnina, gydo mikroįtrūkimus. Tereikia ją palaikyti ne trumpiau nei penkiolika minučių, o po to patepti riebesniu aliejumi arba bent jau kūno kremu.
Ramunėlių nuoviras yra dar vienas senas, bet patikimas būdas. Jos veikia priešuždegimiškai, todėl puikiai tinka pėdoms, kurios jau pažeistos, perštinčios ar jautrios. Jas galima naudoti tiek vonelėms, tiek kompresams. Nereikia nieko įmantraus, tik užplikyti saują žiedų, palaukti, kol šiek tiek atvės, ir naudoti.
Medus, sumaišytas su trupučiu obuolių acto arba citrinos sulčių, tampa minkštinančia ir tuo pačiu švelniai antiseptine mase. Ją galima tepti tiesiai ant sausų vietų, palaikyti kelias minutes, nuplauti ir jausti švelnumą, kuris trunka ilgiau nei viena diena. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kaip praktiškai visas virtuvės turinys, kurio nematome kaip kosmetikos, iš tikrųjų gali būti naudotas pėdoms.
Nagai: ne tik spalvos, bet ir struktūros klausimas
Kai kalbame apie pedikiūrą, dažnai galvojame tik apie nagų laką. Tačiau sveiki nagai yra visų pirma struktūros, priežiūros ir drėkinimo rezultatas. Karštis, smėlis, vaikščiojimas basomis, visa tai sausina ne tik odą, bet ir nagų plokštelę. Jie ima skilinėti, trupėti, sluoksniuotis.
Vien tik lakas šito neišgelbės. Reikia riebalų, reikia švelnaus masažo, reikia atidumo. Kelis vakarus per savaitę galima skirti paprastam ritualui: įmasažuoti kelis lašus ricinos, migdolų ar net kanapių aliejaus į nagus ir jų apylinkes.
Tai užtrunka kelias minutes, bet sugrąžina nagams gyvybę. Jei norisi papildomo poveikio – galima įlašinti lašelį arbatmedžio ar levandų aliejaus, kurie padeda stiprinti nagų struktūrą ir tuo pačiu saugo nuo grybelių ar infekcijų.
Ši priežiūra nesusijusi su estetika. Ji susijusi su savijauta, nes kai nagai sveiki, jie nereikalauja slėpti jų po spalvomis. Spalva tada tampa pasirinkimu, o ne maskavimu. Ir tai suteikia ne tik laisvę, bet ir pasitikėjimą savimi.
Priežiūra, tai santykis su savimi
Pėdos yra tarsi tiltas tarp mūsų ir pasaulio. Jos neša, atlaiko, reaguoja į kiekvieną paviršių, bet dažnai lieka nepastebėtos. Pavasaris ir vasara yra metas, kai jos išlenda iš šešėlio. Ir tai gali būti ne vargas, o malonumas. Užtenka šiek tiek dėmesio, šiek tiek laiko, šiek tiek paprastų priemonių.
Svarbiausia, kad pėdoms nereikia prabangos. Jos reaguoja į drėgmę, šilumą ir rūpestį. Linų sėmenys, ramunėlės, medus, aliejai, visa tai nėra tik senoviniai receptai. Tai meilės sau formos. Tylūs, nedeklaruoti, bet labai galingi. Ir kai vieną rytą išlipusi iš lovos pajunti, kad eini minkščiau – žinai, jog tai buvo verta.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti