Paaiškėjo ir dar vienas premjero melas: žurnalistai paviešino nemalonią tiesą, ar tai politinės karjeros pabaiga?

Nors dar 2017 metais politikas tikino, kad jam priteistą 57 tūkstančių litų (16,5 tūkstančio eurų) žalą jau yra atlyginta, paaiškėjo, kad paskutinė įmoka buvo sumokėta tik 2024 metų liepą.

Premjero patarėjas Justinas Argustas šį faktą pavadino žmogiška klaida. Vis dėlto dokumentai rodo, kad G. Paluckas nebuvo pamiršęs apie savo pareigą, jis tiesiog nurodė netikslią informaciją apie žalos atlyginimą.

Žurnalistai Šarūnas Černiauskas ir Andrius Tapinas, kurie anksčiau paviešino ryšius tarp G. Palucko ir bendrovės „Garnis“, paskelbė archyvinę 2017 metų LRT laidos „Dėmesio centre“ ištrauką. Joje tuomet dar sostinės vicemeras ir naujai išrinktas LSDP pirmininkas teigė, kad žalos atlyginimas buvo baigtas per trejus metus nuo teismo sprendimo.

„Teko sukurti aukštųjų technologijų verslą ir uždirbti pinigų tam, kad galėčiau grąžinti savo skolą visuomenei ir savivaldybei“, – tuomet aiškino G. Paluckas. Paklaustas apie terminą, jis patvirtino, jog visą sumą sumokėjo per trejus metus.

Vis dėlto dokumentai rodo kitaip. 2012 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino G. Palucką kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, susijusio su žiurkių naikinimo paslaugų pirkimu. Tuomet politikas buvo nuteistas lygtinai ir įpareigotas per vienus metus atlyginti Vilniaus savivaldybei padarytą žalą – 57 185 litus.

Pagal oficialius duomenis, iki 2013 metų balandžio 3 dienos žala nebuvo atlyginta, o politikas kreipėsi į tuometinį savivaldybės administracijos direktorių su prašymu leisti sumokėti dalimis. Prašymas buvo patenkintas. Visgi 2013 metais G. Paluckas nemokėjo jokių įmokų, o 2014 metų gegužę pervedė 40 tūkstančių litų.

Likusi suma – 17 tūkstančių litų, kas šiandien tai sudaro apie 5 tūkstančius eurų, buvo sumokėta tik šių metų liepą, žiniasklaidai pradėjus domėtis premjero finansiniais klausimais. Tai reiškia, kad galutinai žala buvo padengta tik po aštuonerių metų nuo deklaruoto termino ir gerokai vėliau, nei politikas viešai teigė.

„Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas šią situaciją įvertino kaip pavyzdį, kai žodžiai nesutampa su faktais. Tuo tarpu žurnalistas Š. Černiauskas pabrėžė, kad G. Paluckas tiksliai prisiminė priteistos sumos dydį, tačiau neteisingai pateikė informaciją apie žalos padengimą bei verslo, iš kurio esą gautos lėšos, egzistavimą.

Ši istorija atskleidžia ne tik konkretų finansinį faktą, bet ir kelia klausimų dėl politikų atsakomybės bei skaidrumo viešuosiuose pasisakymuose. Vieši pareiškimai, ypač susiję su asmeninėmis teisinėmis prievolėmis, visuomenėje vertinami ypač jautriai, o tikslumo tikimasi visada.