Sinoptiko profesija taps tik istorija? Atskleista, kaip dirbtiniam intelektui sekasi prognozuoti būsimus orus

Tačiau laikai keičiasi. Technologijos perėmė stebėjimo funkcijas, analizuoja duomenis greičiau nei bet kada, apima visą Žemės rutulį. Kiekvienas turime telefoną su orų programėle, kuri realiu laiku rodo kritulių debesų judėjimą, vėjo stiprumą, UV indeksą ir oro drėgmę. Bet net ir su visa pažanga, orų prognozės vis dar apgauna. Kodėl?

Sinoptikai šiandien remiasi ne vienu metodu, o visų jų deriniu. Jų darbas primena ir matematiką, ir intuiciją, ir komandinį sportą. O visai šalia jų: dirbtinio intelekto modeliai, kurie jau šiandien geba nuspėti dalykus, kurių žmogus dar nepastebi. Bet ar tai reiškia, kad robotai taps tikraisiais orų pranešėjais?

Kaip dirbtinis intelektas keičia sinoptikų darbą?

Naujausias žingsnis, be abejo, dirbtinis intelektas. Jo stiprybė slypi ne tik greityje, bet ir gebėjime atpažinti dėsningumus, kurių žmogus gal net nepastebėtų. Pavyzdžiui, DI gali analizuoti istorinius orų duomenis, klimato pokyčių tendencijas, geografinę įtaką ir sujungti tai į vieną prognozės modelį.

Kai kurios prognozavimo platformos jau šiandien leidžia algoritmams daryti mikroprognozes: labai tikslias, lokalizuotas prognozes, kurios gali būti naudingos renginių organizatoriams, aviacijai ar net žemės ūkiui.

Dirbtinis intelektas geba ne tik pateikti skaičius, bet jis mokosi iš ankstesnių netikslumų. Jei viena prognozė buvo klaidinga, tuomet modelis tai įsimena ir kitą kartą vertina situaciją kitaip. Tai vadinamoji savaiminio tobulėjimo savybė, kurios žmogaus darbas neturi.

O tai ką tada veikia sinoptikai?

Tiesa ta, kad algoritmai yra galingi, bet ne visagaliai. Sinoptikas vertina daugiau nei duomenis. Jis mato kontekstą, regioninį klimatą, vietines anomalijas. Jis žino, kaip tam tikras slėgio laukas elgiasi konkrečioje teritorijoje, kur algoritmas dar neturi istorijos.

Be to, prognozės dažnai reikalauja sprendimų, ne tik ar lis, bet ir kiek lis, kokią įtaką tai turės žmonėms. Čia reikia žmogiškojo veiksnio, nuojautos, net atsakomybės. Sinoptikai dirba komandoje ir dažnai suderina modelių rezultatus su realybe.

Jie taip pat pirmieji, kurie pastebi, kai algoritmas pradeda daryti sistemines klaidas, pavyzdžiui, per dažnai žada lietų tam tikroje vietovėje. Be žmogaus, kuris mato ne tik skaičius, bet ir logiką – prognozės tampa mechaninės, be atspalvių.

Ar DI prognozės tikslesnės?

Kai kuriais atvejais taip. Ypač trumpalaikės prognozės, pavyzdžiui, artimiausių 2–4 valandų, DI dažnai pateikia labai tiksliai. Jis mato debesų judėjimą, vėjo kryptį, temperatūrų skirtumus ir reaguoja greitai. Tačiau ilgalaikėse prognozėse, ypač kai kalbama apie 10–15 dienų į priekį, vis dar daug nežinomųjų. 

Gamta nėra visiškai nuspėjama. Ir būtent čia žmogus dar vis turi pranašumą: gebėjimą numatyti, kad kai kurie reiškiniai gali pasielgti kitaip. Taip pat krizinių situacijų valdymas. Jei artėja audra, sinoptikas turi įvertinti ne tik jos trajektoriją, bet ir įspėti visuomenę tinkamu tonu, tinkamu metu. Tam reikia ne tik duomenų, bet ir bendravimo įgūdžių.

O kaip visa tai veikia mus – kasdienius orų sekėjus?

Viena vertus, gyvename informacijos pertekliaus laikais. Galime matyti skirtingų šaltinių prognozes, palyginti radarų duomenis, gauti įspėjimus realiu laiku. Viskas atrodo tiksliau nei bet kada. Bet tuo pačiu žmonės pasimeta nes viena programėlė rodo lietų 70 proc., kita 30 proc., o trečia – daugiausia debesuota. 

Kas teisus? Tai priklauso nuo algoritmo, nuo naudojamų šaltinių ir net nuo to, kurioje vietoje esi. Jei gyveni šalia ežero ar miško, tikimybė, kad orai čia skirsis nuo miesto centro, labai reali. Būtent todėl sinoptikai vis dar reikalingi – jie interpretuoja. Jie ne tik pasako kiek laipsnių bus, bet ir paaiškina, kodėl. Ką tai reikš sporto renginiui, eismo sąlygoms, net vaikų išvykai į gamtą.

Ar robotai išstums sinoptikus?

Kol kas ne, bet jie tampa labai rimta pagalba. Ir tai juk geras ženklas, nes kuo tikslesnė prognozė, tuo saugiau gyventi: planuoti darbus, keliones, pasiruošti pavojingiems reiškiniams. Sinoptikai patys sako, kad dirbtinis intelektas padeda jiems būti tikslesniems, greitesniems, labiau pasiekiamiems. O geriausias rezultatas gimsta tada, kai žmogus ir algoritmas dirba kartu. 

Vienas mato detales, kitas visumą. Ir kai šie du pasauliai sujungti: atsiranda prognozė, kuria galima tikėti. Mums tai reiškia, kad orų prognozė, tai ne tik skaičius telefone. Tai visų pirma mokslas, patirtis ir vis tobulėjanti technologija. Ir jei kažkada močiutės žvilgsnis į dangų buvo pakankamas, šiandien jau turime visas galimybes matyti kur kas daugiau.