Sodininkai raginami atsisakyti durpių: pateikiami praktiški patarimai, kaip mažinti jų naudojimą

Durpių pramonė ir intensyvus ūkininkavimas nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose, neigiamai veikia aplinką –  sunaikina pelkių ekosistemas, vertingas buveines, kurios taip reikalingos paukščių perėjimui ir yra retų jų rūšių namai, skatina klimato kaitą. 

Pelkių nykimas tiesiogiai veikia ir žmogų – pelkės yra tarsi “kempinės”, sugeriančios potvynių vandenį, o įsiterpdamos į kraštovaizdį, jos saugo mus ir nuo gaisrų plitimo.

Europoje, didžioji auginimo terpėms tinkamų (aukštapelkinių) durpių dalis yra išgaunama Baltijos šalyse. Kasmet Lietuvoje išgaunama apie 2 mln. tonų durpių. Tai yra labai ribotas gamtinis išteklius – vos 1 milimetrui durpės susiformuoti reikia vienerių metų, taigi vienam metrui durpių atsinaujinti prireikia net tūkstantmečio!

Durpių pakaitalai

Augant poreikiui tvariai eksploatuoti gamtos resursus ir mokslui žengiant pirmyn, rinkoje atsiranda naujos kartos auginimo terpių – birių medžiagų mišinių be durpių arba su sumažintu durpių kiekiu. Dauguma durpių pakaitalų ir alternatyvų yra draugiškesnės aplinkai, nes sukelia mažiau aplinkosaugos problemų nei durpių naudojimas.

Daugelis durpių pakaitalų yra pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų, pvz., komposto, kokoso plaušo ar medžio žievės. Šie pakaitalai gali praturtinti dirvožemį ir pagerinti jo struktūrą, tuo pačiu ir augalų augimo sąlygas. Taigi, kas tai per medžiagos?

• Žaliasis kompostas iš žaliųjų atliekų (sumedėjusių ir lapinių medžiagų bei žolės, daugiausia iš parkų, sodų ir kitų želdinių).
• Sliekų biohumusas (vermikompostas). Aplinkos temperatūroje sliekų ir mikroorganizmų perdirbtos organinės atliekos.
• Kompostuota žievė. Kompostas iš susmulkintos žievės (dažniausiai iš spygliuočių medienos).
• Medienos pluoštas iš spygliuočių medienos (daugiausia eglės ir pušies), gaunamas termomechaniniu būdu iš medžio drožlių.
• Kokoso pluoštas. Kokoso perdirbimo šalutiniai produktai.
• Mineraliniai komponentai: perlitas, vermikulitas, pūstas arba natūralus molis, smėlis, lava, pemza, mineralinė vata ir kt.
• Kiminų biomasė, užauginta kultūrinės kilmės kiminų auginimo laukuose (pelkininkystės produktai).
• Naudodami durpių pakaitalus, mažiname atliekų kiekį, nes jų gamybai naudojamos perdirbtos medžiagos ir kompostas, geriname dirvožemį. Naudodami vietinius durpių pakaitalus netgi skatiname Lietuvos ekonomiką, kadangi taip kuriamos darbo vietos perdirbimo ir gamybos sektoriuose.

Durpių pakaitalus galima pasigaminti

Durpių pakaitalus galite pasigaminti ir patys. Žinodami auginamų augalų drėgmės, auginimo terpės rųgštingumo (pH), maisto medžiagų poreikį, galime patys rinktis sudėtinius komponentus ir pasiekti geriausią rezultatą. Komponentai gali būti:

• dirvožemis,
• kompostas ir (arba) sliekų biohumusas – vermikompostas (trąša, dirvos biologiniam aktyvumui gerinti),
• pelenai, mineralinės trąšos,
• medžio žievė, kankorėžiai, spygliai (mulčias),
• kompostuotos pjuvenos ir medžio drožlės,
• kokosų produktai (poringumui, vandens sugėrimui gerinti),
• smėlis arba keramzitas (drenažui gerinti),
• perlitas, vermikulitas arba gelio kristalai (nuolatinei drėgmei palaikyti, aeracinėms savybėms gerinti) ir kt.
• durpės (ypatingais atvejais, pageidautina minimalus kiekis).

Visiškai nesvarbu, ieškosite įsigyti, ar gaminsitės patys – rinkdamiesi durpių pakaitalus, prisidėsite prie Lietuvos gamtos apsaugos ir skatinsite tvarias ir ekologiškas sodininkystės praktikas.