Prisijunkite
Kartais tėvystė primena nesibaigiantį emocijų ir atsakomybių maratoną – vienas sprendimas veja kitą, o klausimų kiekis tik auga. Net jei atrodytų, jog viską darote teisingai, gyvenimas su vaikais kasdien pateikia naujus iššūkius. Kai kurie sprendimai iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkmeniški, tačiau ilgainiui tampa kertiniais.
Jūs galite skaityti šimtus patarimų apie vaikų auklėjimą, žiūrėti seminarus, konsultuotis su specialistais, bet kai tenka priimti sprendimą, vis tiek liekate vieni su savo abejonėmis. O tie sprendimai, kuriuos priimate šiandien, skambės ilgam vaiko gyvenime – tiek per jo emocijas, tiek per gebėjimą savarankiškai veikti pasaulyje.
Tėvai, turintys ilgametę patirtį, vis dažniau atvirauja apie situacijas, kurios jiems buvo sunkiausios. Ir tai tikrai ne kūdikio sauskelnių keitimas ar miego režimo formavimas. Trys sprendimai, apie kuriuos čia kalbama – patys svarbiausi, nors dažnai nutylimi.
Ribos – sprendimas, kuris sugrąžina prie esmės
Vienas iš sunkiausių sprendimų tėvystėje, kaip nustatyti aiškias, bet lanksčias ribas. Kada pasakyti „ne“, o kada nusileisti? Kaip neperžengti vaiko emocijų, bet kartu išlaikyti autoritetą? Šie klausimai kyla beveik kasdien, ir kiekvienas atsakymas turi pasekmes.
Ypač sudėtinga tai tampa dabar, kai kartų skirtumai atsiranda vis dažniau – kartos keičiasi nebe kas dešimtmetį, o kas trejus metus. Todėl taisyklės, kurios tiko vakar, šiandien gali būti svetimos. Jūs privalote ne tik atpažinti šiuos pokyčius, bet ir prisitaikyti prie jų, išlaikydami pagarbą sau ir vaikui.
Ribų nustatymas nėra apie kontrolę – tai apie saugumą, kurį jos suteikia. Kai ribos aiškios, vaikas jaučiasi saugus net tada, kai protestuoja. Tai tarsi nematoma tvora, leidžianti drąsiai tyrinėti pasaulį.
Paleidimas, kai meilė tampa pasitikėjimu
Kitas itin sudėtingas sprendimas – paleisti vaiką ir leisti jam patirti. Galbūt norisi apsaugoti nuo visko – nesėkmių, nusivylimų, pavojų. Tačiau būtent šiose akimirkose gimsta stiprybė. Jūs turite pasitikėti, kad jūsų vaikas, net jei parkris, sugebės atsistoti, o jūs būsite šalia, bet ne vietoje jo.
Paleidimas nereiškia atsitraukimo. Tai drąsus žingsnis, rodantis, kad tikite jo gebėjimais. Tai supratimas, kad tik išbandymai kuria charakterį ir kad kartais geriausias mokytojas yra pati patirtis.
Leisti vaikui stovėti vienam – tai stiprybės ženklas. Tai reiškia, kad jūs atlikote savo darbą – paruošėte žmogų, kuris sugeba kovoti, pasirinkti ir augti.
Įgalinimas – neatsiejamas nuo pasitikėjimo
Trečiasis sprendimas, kuris dažnai būna tylus, bet esminis, kaip įgalinti savo vaiką veikti. Jūsų namai turėtų būti vieta, kur vaikas gali bandyti, eksperimentuoti, klysti ir vis tiek būti mylimas.
Įgalinimas nėra leidimas viskam. Tai protingas rėmų kūrimas, kad vaikas jaustų laisvę pasirinkti, bet suprastų atsakomybės ribas. Kai vaikas išmoksta spręsti pats, kai klysta ir bando iš naujo – tuomet ugdomas tikras savarankiškumas.
Tėvų pareiga – ne tik apsaugoti, bet ir skatinti drąsą veikti. Ne viskas bus tobulai, bet jūs parodote, kad kiekvienas iššūkis yra mokymosi galimybė.
Būti tėvu, tai priimti neišvengiamą nežinomybę
Tėvystėje nėra vienintelės taisyklės, kuri tiktų visiems. Yra tik jūsų nuojauta, stebėjimas ir noras būti kartu – augant tiek vaikui, tiek jums. Ribos, paleidimas, įgalinimas – tai trys kertiniai stulpai, kurie laikosi ne ant teorijos, bet ant tikrų išgyvenimų.
Ir jei šiuo metu jums atrodo, kad klystate – prisiminkite, kad net klaidos gali būti meilės forma, jei iš jų gimsta supratimas.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti