Vasara jau artėja link pabaigos, bet ne darbai: ką dabar padaryti su šilauogėmis, kad kitąmet derlius būtų dvigubas

Daug kas galvoja, kad šilauogių priežiūra baigiasi vos tik pradeda nokti pirmosios uogos. Visgi būtent dabar krūmas labiausiai reaguoja į tai, kaip su juo elgiamasi. Nuo to priklausys ne tik dabartinis derlius, bet ir kitų metų rezultatai.

Kad augalas kitais metais duotų daugiau vaisių, svarbu neužmigti ant laurų. Reguliarus laistymas, mulčiavimas, stebėjimas ir, svarbiausia, tinkamas tręšimas – tai veiksniai, kurie leidžia per vienerius metus pamatyti dvigubą naudą.

Tinkamas laistymas – daugiau nei tik vanduo

Šilauogės jautriai reaguoja į sausrą. Ypač liepos mėnesį, kai temperatūros būna aukščiausios, o lietaus – mažiausiai. Dėl seklios šaknų sistemos šis augalas greitai pradeda kentėti, jeigu trūksta drėgmės.

Ruošiant vandens porciją, geriausia rinktis retą, bet gausų laistymą. Vienam krūmui per savaitę reikėtų apie 15-20 litrų vandens. Tinkamiausias metas – anksti ryte arba vėlai vakare. Vandenį geriausia lieti tiesiai prie šaknų – ne ant lapų ar vaisių.

Dar vienas mažas triukas, kurį naudoja patyrę augintojai – obuolių acto įpylimas į laistymo vandenį (apie 2-3 šaukštus dešimčiai litrų). Tokiu būdu šiek tiek sumažinamas dirvos pH, o tai šilauogėms labai patinka.

Mulčiavimas – drėgmei išsaugoti ir rūgštingumui palaikyti

Kad laistymo poveikis neišgaruotų su pirmaisiais saulės spinduliais, verta naudoti mulčią. Tinka pušų žievė, durpės ar net paprastos pjuvenos. Svarbu suformuoti maždaug 5-7 centimetrų storio sluoksnį.

Be drėgmės išsaugojimo, toks sprendimas leidžia sumažinti piktžolių kiekį ir natūraliai padidinti dirvos rūgštingumą. Taip pat svarbu reguliariai apžiūrėti augalus. Pastebėjus silpnus ar ligotus ūglius – geriau juos pašalinti iš karto, kad neslopintų likusio krūmo.

Liepos tręšimas – investicija į kitų metų uogų gausą

Šilauogės šiuo metu ne tik brandina vaisius – jos jau pradeda ruoštis kitam sezonui. Todėl liepos tręšimas yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos būsimam derliui.

Svarbiausi elementai šiuo metu – fosforas ir kalis. Jie lemia vaisių formavimąsi, augalo atsparumą ir bendrą energijos paskirstymą. Geriausia naudoti trąšas, pritaikytas rūgščią dirvą mėgstantiems augalams, kuriose mažai azoto, bet daug kalio ir fosforo.

Tokį tręšimą verta kartoti kas dvi ar tris savaites. Po tręšimo visada būtina laistyti. Norint dar labiau pastiprinti augalus, galima naudoti ir natūralias priemones – kavos tirščiai arba dilgėlių ištrauka (skiedžiama santykiu 1:10) duoda puikų rezultatą.

Kaip atpažinti trąšų trūkumą ir ko vengti

Vasarą lengva pastebėti, kai augalui kažko trūksta. Jeigu lapai pradeda gelsti tarp gyslų – tikėtina, kad krūmui trūksta geležies. Šią problemą dažnai lemia per aukštas dirvos pH, tad reikėtų rinktis geležies chelatus arba geležies sulfato tirpalus.

Lapų spalva gali keistis ir į raudoną ar violetinę – tai ženklas, kad trūksta fosforo. Tokiu atveju padės organinės fosforo trąšos, pavyzdžiui, kaulų miltai. O jei lapų pakraščiai ruduoti – tikėtina, kad reikia kalio, kurį galima papildyti kalio sulfatu.

Svarbu nepamiršti – nors medžio pelenai yra natūralūs, šilauogėms jie visiškai netinka. Jų šarminė sudėtis gali visiškai sugriauti norimą rūgštingumo balansą. Tad net jeigu tai atrodo patogu – verčiau jų vengti.

Šilauogės ne tik puošia sodą, bet ir dovanoja naudos kupiną derlių. Vienas tinkamas žingsnis liepos mėnesį gali lemti tai, ar kitąmet teks skinti uogas po kelias saujas, ar dėti jas į kibirus. O juk kiekvienas sodininkas žino – svarbiausia tai padaryti laiku.