Vienas gražiausių gamtos reiškinių, kuris nuo seno žavi žmones: atskleista, kiek tiesos slypi liaudies pasakojimuose apie vaivorykštes

Šis spalvotas reiškinys turi daug mokslinių paaiškinimų, bet taip pat yra apipintas mitais. Vieni tiki, kad vaivorykštė yra durys į kitą pasaulį, kiti – kad jos gale slypi paslėptas lobis. Tačiau ar iš tiesų galima prieiti prie vaivorykštės galo? O gal tai tik iliuzija? Panagrinėkime tiek mokslinius faktus, tiek populiariausius mitus apie vaivorykštes.

Kaip susidaro vaivorykštė?

Vaivorykštė atsiranda, kai saulės šviesa patenka į lietaus lašelius ir lūžta, skaidydamasi į skirtingas spalvas. Kiekviena spalva turi skirtingą bangos ilgį, todėl jos skyla į raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, mėlyną, indigo ir violetinę. Dėl šios priežasties mes matome septynias spalvas, nors realiai jų gali būti dar daugiau.

Įdomu tai, kad kiekvienas žmogus mato vaivorykštę skirtingai. Ji neegzistuoja konkrečioje vietoje – tai optinis reiškinys, priklausantis nuo stebėtojo kampo ir šviesos šaltinio. Taigi, jei du žmonės stovi skirtingose vietose, jie mato skirtingas vaivorykštes!

Ar galima prieiti prie vaivorykštės galo?

Viena populiariausių legendų sako, kad vaivorykštės gale slypi lobis. Tai sena airių legenda, kurią dažnai vaizduoja pasakose ir filmuose. Deja, realybėje vaivorykštės pabaigos neįmanoma pasiekti.

Kodėl? Nes vaivorykštė neturi fizinės vietos – ji keičiasi priklausomai nuo stebėtojo padėties. Jei žmogus juda link jos, optinė iliuzija kartu su juo pasitraukia. Todėl net jei atrodytų, kad ji prasideda už kelių šimtų metrų, priėjus arčiau ji vis tiek liks tolumoje.

Dvigubos ir apverstos vaivorykštės: ar jos retos?

Kartais danguje galime pamatyti ne vieną, o dvi vaivorykštes. Tai vadinama dviguba vaivorykšte, ir ji atsiranda, kai šviesos spinduliai dvigubai atsispindi vandens lašeliuose. Antra vaivorykštė būna blyškesnė, o jos spalvos – apverstos.

Dar retesnis reiškinys – „ugnies“ vaivorykštė arba apskritiminė vaivorykštė, kuri atsiranda ne po lietaus, o kai saulės šviesa prasiskverbia per aukštus, plonus ledo debesų sluoksnius. Ji atrodo kaip spalvotas dangaus ruožas, dažnai pastebimas vasarą.

Mitas: vaivorykštės turi tik septynias spalvas

Visi esame girdėję, kad vaivorykštėje yra septynios spalvos. Tačiau tai ne visai tiesa. Iš tikrųjų spalvų spektras yra ištisinis, o spalvų skaičius priklauso nuo stebėtojo regėjimo ir aplinkos sąlygų. Kai kurie žmonės gali matyti daugiau nei septynias spalvas, o kiti – mažiau.

Spalvų skirstymas į septynias kategorijas buvo nustatytas dar Izaoko Niutono laikais, kai jis nusprendė, kad toks skaičius yra harmoningas ir atitinka muzikines natas. Tačiau gamtoje spalvos pereina viena į kitą be aiškių ribų. Vaivorykštės visada kėlė susižavėjimą ir įkvėpimą tiek mokslininkams, tiek poetams. 

„Nors vaivorykštė yra tik šviesos ir vandens lašelių žaismas, ji primena, kad net po stipriausios liūties gali pasirodyti kažkas gražaus“, – teigia meteorologas.