Zarasuose viešai iškratytas plastiko konteineris: kai ežerų kraštą užplūsta poilsiautojai, padaugėja atliekų

Paaiškėjo, kad jame esančios atliekos buvo išrūšiuotos ypač tvarkingai, tačiau pačių pakuočių – stebėtinai mažai. Susidarė įspūdis, kad tie, kurie rūšiuoja, tai daro puikiai, tačiau nemaža dalis zarasiškių vis dar palieka savo atliekas nerūšiuotas.

Renginį organizavo pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – ne gėdinti, o edukuoti ir paaiškinti, kaip rūšiuoti teisingai.

Vasara – iššūkių metas rūšiavimui

Pasak atliekų tvarkymo specialistų, vasarą Zarasų rajone ženkliai padaugėja atliekų, ir jos dažniausiai atsiduria būtent mišrių atliekų konteineriuose. Prie to prisideda ne tik ežerų krašte aktyviai atostogaujantys vietiniai gyventojai, bet ir sodybose dažniau besilankantys svečiai iš didmiesčių bei poilsiautojai iš Latvijos.

„Vasarą Zarasuose jaučiamas žmonių srauto aktyvumas. Atostogų ritmas kartu su visais savo pliusais miestui kelia ir papildomų iššūkių – atliekų surinkimas yra vienas jų. Nors rūšiavimo konteineriuose stebime didėjantį atliekų srautą – pavyzdžiui, pernai rugpjūtį fiksuotas rekordinis plastiko atliekų kiekis – vis dar nemaža dalis pakuočių atsiduria mišrių atliekų konteineriuose. To norėtųsi išvengti, juk būtent pakuočių sutvarkymui yra sukurta sistema, kuri, gyventojams elgiantis atsakingai, užtikrina jų perdirbimą”, – tvirtina Eugenija Razmienė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyresnioji specialistė.

Zarasai gali didžiuotis modernia rūšiavimo infrastruktūra – rajone veikia per 125 rūšiavimo konteinerių aikštelių, daugelis jų pastaraisiais metais atnaujintos. Tačiau net ir turint visus įrankius, žmonės ne visada žino, kaip jais naudotis.

Pasak „Žaliojo taško“ komunikacijos vadovės Astos Burbaitės, atliekų pakuočių rūšiavimo konteineriuose visoje Lietuvoje įprastai randama 40-50% neteisingai išrūšiuotų daiktų – nuo plastikinių žaislų iki elektronikos. „Pagrindinis rūšiavimo kriterijus visada turi būti atsakymas į klausimą, ar tai yra pakuotė. Visos pakuotės turi būti rūšiuojamos ir čia gyventojams neturėtų kilti klausimų nei dėl jų perdirbimo galimybių, nei dėl rūšies ar formos – tolesnį darbą atliks atliekų tvarkymo įmonės, kurios atrinks perdirbimui tinkamas medžiagas”, – pagrindinį principą akcentuoja Asta Burbaitė.

Visuomeniškas zarasietis kasdien pakelia po 9 šiukšles

Renginyje dalyvavo Zarasų bendruomenės aktyvistas, daugeliui puikiai pažįstamas sąmoningos gyvensenos ambasadorius Modestas Stumbrys. Šalia daugybės originalių savo pomėgių ir užsiėmimų, jis puoselėja tradiciją kasdien nuo žemės pakelti po devynias šiukšles. Modestas tai daro jau dešimt metų.

„Pradėjau nuo trijų ir kasmet po vieną vis pridėdavau. Sustojau ties devyniomis – kažkaip šis skaičius maloniai susirenka. Gal kažkam tai skamba ir mažokai, bet per metus taip surenku tūkstančius šiukšlių, kurios nebepatenka į gamtą. Nepakelti besimėtančios šiukšlės, mano manymu, yra pačiam šiukšlinti. Mano aplinkoje į rūšiavimą žmonės žiūri palankiai. Gal ne visi tai daro pavyzdingai, bet tikrai mokosi ir stengiasi“, – pasakoja Modestas.

Geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti

Viešas plastiko konteinerio tyrimas sulaukė didelio susidomėjimo. Daugelis susirinkusiųjų stebėjosi sužinoję, kur iš tiesų reikėtų mesti vieną ar kitą atlieką. Ne vienas prisipažino, kad kartais pakuotes išmeta ne į joms skirtą konteinerį ir vis dar nėra iki galo įsidėmėjęs visų rūšiavimo taisyklių.

Naujausias „Žaliojo taško“ inicijuotas gyventojų atliekų rūšiavimo įpročių ir žinių tyrimas parodė, kad dalis atliekų vis dar kelia painiavą – net 32% gyventojų „Tetra Pak“ pakuotes neteisingai išmeta į popieriaus konteinerį, nors jos turėtų būti rūšiuojamos kaip plastikas, dalis žmonių apskritai nerūšiuoja metalinių pakuočių, nors šios turėtų visos atsirasti plastiko konteineriuose. Dar daugiau žmonių klysta rūšiuodami plastikines konstruktoriaus kaladėles ar kitus žaislus bei daiktus – net 83% gyventojų juos išmeta į plastiko konteinerį, nors, kaip ir visi su higiena susiję daiktai, šie turėtų iškeliauti kartu su mišriomis atliekomis.

„Svarbiausia – parodyti. Nes kai žmogus pamato, kad jo paties numestas daiktas trukdo perdirbti visą krūvą pakuočių, atsiranda supratimas. Rūšiavimas – tai ne aukštoji matematika, tai yra įprotis. O įpročius galime patys formuoti ir keisti, jei tik yra noro“, – reziumuoja Asta Burbaitė.

Palyginti su 2024 metais, nuolat rūšiuojančių gyventojų dalis šiemet beveik nepakito – pernai ji siekė 56%, šiemet – 57%. Dažnai, bet ne visada rūšiuojančiųjų skaičius taip pat stabilus ir sudaro 34%. Niekada nerūšiuojančių gyventojų dalis išlieka labai nedidelė – vos 2%.

Kiekviena pakuotė – svarbi

Parodomojo atliekų sudėties tyrimo tikslas – priminti gyventojams, kad būtent nuo jų priklauso, kaip Lietuvai seksis vykdyti ambicingus perdirbimo tikslus, kurie yra išties aukšti. Juos šaliai nustato Europos Sąjungos reglamentai, o Lietuva pasiryžusi šiuos ne tik įgyvendinti, bet ir viršyti. Vis dėlto, be žmonių įsitraukimo to padaryti nepavyks – pakuotės gali būti perdirbtos tik tuo atveju, jeigu žmonės jas išmeta į rūšiavimo konteinerius.

„2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuriame paliktas ir anksčiau taikytas tikslas – perdirbti 50% į šalies rinką išleistų plastiko pakuočių. Įgyvendinti jį yra sudėtingiau, nei gali atrodyti, nes vis dar naudojame daug neperdirbamo plastiko pakuočių, dalį jų prarandame dėl per mažo dydžio, tamsios spalvos, maisto likučių, tačiau labiausiai skaudu, kai žmonės tiesiog nerūšiuoja. Deja, bet pakuotė, atsiradusi mišriose atliekose, praranda vertę – dėl per didelio užterštumo tokios pakuotės nebeatitinka kokybinių reikalavimų ir negali būti perdirbtos“, – iššūkius vardina Asta Burbaitė.