Paaiškėjo, kaip skiriasi trijų kartų lietuvių taupymo įpročiai: jaunimas nustebino tyrėjus

Kol kas geriausią pavyzdį taupymo ir investavimo srityse rodo jaunesnės kartos. 18–29 metų jaunuoliai dažniau nei jų tėvai turi santaupų ir geriau supranta skirtingas investavimo priemones.

Jaunoji karta taupo aktyviau ir investuoja drąsiau

Jaunoji lietuvių karta taupo nuosekliau nei jų tėvai. Ankstyvas susipažinimas su finansų valdymo priemonėmis, patogiomis programėlėmis, įvairiomis švietimo iniciatyvomis padėjo užtikrinti, kad šiuolaikiniai jaunuoliai taupymą suvoktų kaip vieną svarbiausių žingsnių siekiant finansinės laisvės.

2025 m. SEB banko atliktas tyrimas parodė, kad 18–29 metų jaunuoliai dažniau nei vyresni gyventojai turi atidėtų lėšų. Apie 77 proc. apklaustų jaunuolių nurodė turintys santaupų. Panašias tendencijas matome ir kalbėdami apie investavimą: jaunuoliai geriau išmano skirtingas investavimo priemones, dažniau yra išbandę investavimą naudodamiesi skaitmeniniais įrankiais ir planuoja tai tęsti ateityje.

Vakarų Europos tradicijos – siekiamybė

Galima teigti, kad jaunuoliai iš tiesų yra finansiškai raštingesni nei ankstesnės lietuvių kartos. Prie to reikšmingai prisideda ir šiuolaikiniai tėvai. SEB banko tyrimas atskleidė, kad apie trečdalis (36 proc.) tėvų pirmąją mokėjimo kortelę vaikams įteikia jau 7–10 metų amžiaus, o daugiau nei pusė (54 proc.) 11–14 metų vaikams pristato skaitmeninius finansų valdymo įrankius. Taigi šeimos vis anksčiau supažindina vaikus su pinigų reikšme ir leidžia jiems patiems valdyti kišenpinigius.

Nors sukauptų santaupų apimtys Lietuvoje auga, palyginti su Vakarų Europos šalimis vis dar turime daug neišnaudoto potencialo. Vokietijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje gyventojai tradiciškai sukaupia didesnius finansinių aktyvų portfelius, o turto perdavimą šeimose planuoja nuosekliai visą gyvenimą.

Viena iš šių šalių sėkmės priežasčių – nuoseklus požiūris į jaunuolių finansinį ugdymą. Ten įprasta su vaikais daug ir atvirai kalbėti apie pinigus ir šeimos biudžetą, kartu planuoti ilgalaikius šeimos tikslus, leisti vaikams patiems suplanuoti smulkesnius pirkinius, suklysti ir vėliau kartu aptarti, ko iš šių klaidų pasimokyta.

Paveldimas ne tik turtas, bet ir požiūris

Dar vienas ženklas, kad lietuviai tampa turtingesni, – vis daugiau žmonių galvoja apie turto perdavimą vaikams. Apklausus SEB banko privačios bankininkystės klientus, valdančius didelį turtą, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų (57 proc.) jau yra pagalvoję arba aiškiai apsibrėžę, kaip paveldėtojai perims jų turto valdymą. Ankstesni tyrimai rodo, kad prieš dešimtmetį šis klausimas sulaukdavo gerokai mažiau dėmesio.

Planuojant paveldėjimą svarbu nepamiršti, kad šeimoje būtina perduoti ne tik turtą, bet ir tinkamą požiūrį į pinigus bei įgūdžius juos valdyti. Jei Lietuvos šeimos nori pasivyti vokiečių ar prancūzų finansinio raštingumo ir finansų valdymo tradicijas, joms reikėtų daugiau ir atviriau kalbėtis apie pinigus.

Šiuolaikiniai jaunuoliai gali tėvus supažindinti su išmaniais finansų valdymo įrankiais, padėti rasti informacijos apie sritis, kuriose tėvams trūksta žinių. Tuo tarpu tėvai gali padėti vaikams ugdyti tvirtas finansines vertybes ir kuo anksčiau skatinti savarankiškai prisiimti atsakomybę už savo pinigus ir finansinius sprendimus.