Vos vienas valymo klaida ir jūsų sofa gali būti sugadinta negrįžtamai, jokiu būdu nedarykite šio veiksmo

Neretai atsitinka taip, kad pirmas neatsargus bandymas išvalyti dėmę baigiasi dar didesne problema – audinys pradeda šiurkštėti arba netgi pakeičia spalvą. O juk norisi, kad baldas atrodytų taip pat gerai, kaip tą dieną, kai buvo pastatytas kambaryje.

Laimei, yra paprastų būdų, kaip išvalyti veliūrinę sofą neišdarkant jos struktūros. Tereikia šiek tiek kantrybės, tinkamų priemonių ir atsargumo. Visa tai galima atlikti namuose, net jei anksčiau valymo darbai kėlė stresą.

Pradėkite nuo dulkių , bet atsargiai

Net jeigu sofa atrodo tvarkinga, dulkių ir smulkių nešvarumų ant jos kaupiasi daugiau nei galima manyti. Norint išlaikyti veliūro audinį švarų, pirmiausia reikia kruopščiai, bet švelniai, išsiurbti paviršių.

Tam geriausiai tinka siurblys su minkšto šepečio antgaliais. Svarbiausia – nebraukyti bet kaip. Judesiai turi būti atliekami viena kryptimi, pagal plauko kryptį. Ši detalė itin svarbi, nes bet koks priešingas judesys gali suvelti arba deformuoti paviršių.

Jeigu nėra specialaus šepečio, galima naudoti švarų, sausą šepetėlį drabužiams ar net lipnią juostelę gyvūnų plaukams surinkti. Tokiu būdu nepažeisite pluošto ir nepašalinsite natūralaus blizgesio. Kas kelias savaites toks lengvas priežiūros ritualas padės ilgai išlaikyti baldą estetišką.

Valymas vandens ir muilo tirpalu – tik jei reikia

Jeigu ant veliūrinės sofos atsirado dėmė – svarbiausia nepanikuoti ir neskubėti griebtis stiprių valiklių. Pirmiausia išbandykite paprasčiausią metodą: drungno vandens ir skysto muilo mišinį. Tik nepamirškite – kiekvienas veiksmas turi būti švelnus.

Švaria, šiek tiek sudrėkinta šluoste ar kempinėle švelniai padenkite dėmėtą vietą. Jokiu būdu netrinkite – užtenka švelniai spausti ir keliais lengvais judesiais pavalyti. Audinys sugeria drėgmę greitai, todėl venkite permirkimo.

Po to likusią drėgmę reikėtų nusausinti sausa, švaria šluoste. Geriausia – medvilnine. Svarbu leisti išdžiūti natūraliai, nenaudojant plaukų džiovintuvų ar šilumos šaltinių, nes karštis gali paveikti audinio paviršių.

Acto ir sodos tandemas, kai muilas nebepadeda

Jeigu įprastas metodas nepadeda, galima pabandyti veiksmingesnį, bet vis tiek švelnų sprendimą. Vandens ir acto santykis 3:1 leidžia veiksmingai susidoroti su įsisenėjusiomis dėmėmis, nesunaikinant medžiagos švelnumo.

Acto kvapas gali išgąsdinti, bet po išdžiūvimo jis dingsta. Naudojant šią priemonę, taip pat reikia nedidelio kiekio ir švelnaus valymo būdo. Po valymo verta prabraukti minkštu šepečiu, kad veliūro struktūra grįžtų į savo vietą.

Soda – dar vienas gelbėtojas, ypač kai reikia pašalinti kvapus ar lengvas dėmes. Užberkite sodos ant vietos, kur reikalingas valymas, palikite kelioms valandoms ir vėliau viską švelniai nusiurbkite. Tai puikiai tinka net tada, kai ant baldų nutinka „katiniškos nelaimės“.

Ilgalaikė priežiūra – investicija į baldų grožį

Valymas ne visada reiškia tik kovą su dėmėmis. Norint, kad veliūras išliktų švelnus ir minkštas, reikėtų reguliariai naudoti specialius impregnantus. Jie apsaugo paviršių nuo drėgmės ir nešvarumų kaupimosi, taip prailginant baldų gyvavimo laiką.

Verta ir karts nuo karto pakeisti sėdėjimo vietas, kad audinys dėvėtųsi tolygiai. Net ir tai, kaip dažnai ant baldų laikomi pledukai ar pagalvės, turi įtakos jų išvaizdai.

Veliūrinės sofos – tai ne tik interjero detalė, bet ir kasdienio komforto garantas. Tinkamai prižiūrimos, jos džiugina švelnumu daugelį metų. Nereikia brangių priemonių ar meistrų – tik šiek tiek švelnumo ir nuoseklumo. Ir dar vienas svarbus patarimas: jeigu nežinote, kuo valyti – geriau dar kartą paklausti ar paieškoti, nei rizikuoti savo mylimu baldu.