Pavojingas morkų derliaus priešas: kaip morkinė musė pražudo derlių ir ką daryti, kad jo neprarastumėte

Suaugusi morkinė musė, tai vos kelių milimetrų ilgio blizgančio juodo kūno muselė. Pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, patelės deda kiaušinėlius šalia morkų šaknų. Iš jų greitai išsirita gelsvai baltos, bekojės lervos, kurios tuoj pat pradeda graužti morkų šaknis. 

Per vienerius metus susiformuoja trys šio kenkėjo generacijos, tai pirma pasirodo gegužės ir birželio mėnesiais, antra liepą, o trečia rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Pirmoji banga pavojingiausia jauniems daigams, o antroji dažnai lemia šaknų gedimą sandėliuojant. Šis vabzdys kenkia ne tik morkoms, jis gali pažeisti ir petražoles, salierus, pastarnokus bei kitas salierinių šeimos daržoves.

Kaip atpažinti morkinės musės padarytą žalą

Pirmieji požymiai pastebimi ant lapų, tai jie iš pradžių įgauna rausvą atspalvį, vėliau pagelsta, vysta ir galiausiai nudžiūsta. Tai aiškus signalas, kad šaknys yra pažeistos. Ištraukus morką, ant jos matyti rudi vingiuoti tuneliai, tai tai lervų išgraužti takai. Vėliau šios vietos patamsėja, audiniai ima pūti, o morkos įgauna kartų skonį ir nemalonų kvapą. 

Tokie pažeidimai ne tik gadina daržovių kokybę, bet ir sudaro palankias sąlygas antrinėms grybinėms bei bakterinėms infekcijoms. Sandėliuojant užkrėstos morkos greitai genda ir gali užkrėsti šalia laikomas sveikas daržoves.

Cheminės ir biologinės kovos priemonės

Esant dideliam kenkėjo paplitimui, galima pasitelkti chemines priemones su veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip deltametrinas ar lambda-cihalotrinas. Purškiama anksti ryte arba vakare, nukreipiant purškalą į apatinę augalo dalį ir aplink augančią dirvą. Būtina laikytis gamintojo nurodymų bei laikytis apsaugos laikotarpio iki derliaus nuėmimo.

Efektyvios gali būti ir biologinės priemonės, tai dirvožemyje paskleistos plėšriosios nematodos, kurios aktyviai naikina lervas. Šis metodas visiškai saugus žmonėms, gyvūnams ir augalams, o jo poveikis dažnai prilygsta cheminėms priemonėms, ypač jei naudojamas reguliariai.

Natūralios kovos priemonės

Norint išvengti chemijos, galima rinktis natūralius būdus. Česnakų nuoviras veikia kaip repelentas, tai šimtą gramų sutrinto česnako sumaišykite su dešimčia litrų vandens, palaikykite parą ir laistykite morkas kartą per savaitę. Panašiai veikia ir kiečių nuoviras, tai keli šimtai gramų šviežių arba kelios dešimtys gramų džiovintų kiečių užpilami vandeniu, laikomi dvi dienas, nukošiami ir purškiami kas dešimt dienų. 

Šios priemonės atbaido ne tik morkinę musę, bet ir kitus kenkėjus. Mažesniuose daržuose galima rankiniu būdu pašalinti užkrėstus augalus, juos sunaikinti uždaruose maišuose, kad vabzdžiai neplistų.

Prevencija ir profilaktinės priemonės

Efektyviausias būdas kovoti su morkine muse, tai užkirsti kelią jos atsiradimui. Svarbiausia yra laikytis sėjomainos, toje pačioje vietoje morkas ir kitas salierines auginti ne dažniau kaip kas ketverius metus. Šis kenkėjas gali išgyventi dirvoje iki trejų metų, todėl trumpesnis ciklas neveiksmingas. Taip pat padeda sėjos laiko keitimas yra morkas galima sėti labai anksti pavasarį, kad jos sustiprėtų prieš pirmą kenkėjų bangą, arba pavėlinti sėją iki gegužės vidurio.

Prieš sėją verta dezinfekuoti dirvą karštu vandeniu, kuris sunaikins dirvoje žiemojančias lervas. Veiksminga ir mišri sodininkystė, tai tarp morkų eilių pasodinta svogūnų, česnakų ar porų, o aplink lysves, levandų, šalavijų ar rozmarinų, kurie skleidžia kenkėjus atbaidančius kvapus. Patikima apsauga, daržo uždengimas tankia daržo plėvele ar smulkia tinkle, neleidžiančia suaugusiems vabzdžiams pasiekti augalų. 

Svarbu užtikrinti, kad uždanga būtų sandariai pritvirtinta prie žemės. Reguliarus dirvos purenimas ir ravėjimas padeda sunaikinti kiaušinėlius bei jaunas lervas, o gilus rudens arimas gali sunaikinti giliai dirvoje esančias lėliukes.