Prisijunkite
Ar galima filmuoti policijos pareigūną kelių patikros metu? Klausimas aktualus tūkstančiams Lietuvos vairuotojų. Šiandien beveik kiekvienas turi telefoną su kamera, o įtampos kupinose situacijose ranka pati tiesiasi įrašymo mygtuko link. Vieni filmuoja dėl saugumo, kiti – norėdami fiksuoti pareigūno elgesį, treti – tiesiog vedami emocijų. Tačiau ar tokia veika visada teisėta ir saugi? O svarbiausia – kas gresia žmogui, jei įrašą paviešins internete? Šis klausimas – ne tik moralinis, bet ir teisinis, todėl verta į jį pažvelgti ramiai, žingsnis po žingsnio.
Lietuvoje policijos pareigūnas yra viešąsias pareigas atliekantis asmuo, todėl viešo vykdomos tarnybos fiksavimas paprastai nelaikomas neteisėtu. Kitaip tariant – vairuotojas gali filmuoti kelių patikrą, o kamera automobilio salone ar rankoje nėra draudžiamas objektas. Įstatymai patys savaime nedraudžia įrašymo fakto. Tokie įrašai kartais tampa svarbiais įrodymais konfliktinėse situacijose, todėl žmonės filmuoja tam, kad apsaugotų save arba dokumentuotų galimą procedūrų pažeidimą. Tačiau čia pasibaigia paprasti atsakymai ir prasideda subtilybės.
Filmuoti – leidžiama. Tačiau visai kas kita – tą medžiagą viešinti. Ir čia jau įsijungia asmens duomenų, privatumo bei garbės apsaugos įstatymai. Policininkas, net ir būdamas uniformuotas, išlieka fizinis asmuo, kurio atvaizdas, balsas ir identifikavimo žymenys yra saugomi. Viešoji tarnyba savaime nesuteikia teisės nevaržomai naudoti žmogaus įvaizdžio, ypač jei įrašas patenka į internetą, tampa viraliniu ir sulaukia komentatorių išpuolių. Todėl vienas dalykas – turėti įrašą savo telefone. Visai kas kita – įkelti jį į socialinius tinklus, „YouTube“ ar siųsti žiniasklaidai.
Svarbiausias niuansas: policijos pareigūnas neprivalo suteikti leidimo jį filmuoti, kol patikra vyksta, tačiau jis turi teisę reikalauti, kad jo atvaizdas nebūtų viešinamas be sutikimo. Retas pareigūnas tokį leidimą suteikia, todėl prieš viešai dalijantis įrašu tenka pasirūpinti anonimiškumu. Tai reiškia ne tik veido paslėpimą, bet ir balso iškraipymą, nes balsas – taip pat identifikuojamas požymis. Taip pat privaloma pašalinti pareigūno pavardę, ženklo numerį ir kitus atpažinimo ženklus. Kitaip tariant – paviešintas įrašas turi parodyti situaciją, bet neleisti identifikuoti žmogaus.
Praktika Lietuvoje rodo, kad netinkamai paviešinti vaizdo įrašai gali baigtis nemaloniai jų autoriui. Pareigūnas, kurio privatumas pažeistas, turi teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo, o tai gali reikšti ne tik pareigą ištrinti vaizdo medžiagą, bet ir atlyginti žalą. Teismuose jau yra buvę atvejų, kai asmenys, paviešinę policininkų atvaizdus be sutikimo, privalėjo sumokėti kompensacijas, padengti bylinėjimosi išlaidas ir oficialiai atsiprašyti.
Ši patirtis veikė kaip signalas visiems kitiems: vien įrašyti – dar ne bėda, bet paviešinti be leidimo gali kainuoti labai brangiai.
Dažnai socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose girdėti pareigūnų reikalavimai „išjungti kamerą“. Tačiau svarbu žinoti: oficialiame patikrinime policijos pareigūnas neturi teisės drausti filmuoti, jei filmavimas netrukdo jo veiksmams. Pareigūnas negali liepti ištrinti įrašo, paimti telefono ar kitaip trukdyti dokumentuoti procesą. Vis dėlto situacija pasikeičia, jei asmens elgesys pradeda trukdyti tarnybai – pavyzdžiui, jei filmuojantis asmuo nesilaiko reikalavimų, ginčijasi, atsisako pateikti dokumentus, agresyviai elgiasi. Tokiu atveju filmavimas gali būti traktuojamas kaip tarnybos trukdymas, už kurį gresia administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.
Kitaip tariant – kamera rankoje dar nieko nereiškia. Svarbu, kaip elgiamės su ja ir kiek pagarbaus bendradarbiavimo demonstruojame. Filmuoti galima, bet filmuojantis privalo laikytis policijos nurodymų dėl eismo patikrinimo, dokumentų pateikimo, saugaus judėjimo. Jei įrašymas dera su tvarka, konfliktų nekyla. Jei filmavimas tampa konfliktu – atsakomybė visai šalia.
Vairuotojui kamera gali būti papildoma apsauga, jei jis jaučia, kad situacija kelia klausimų ar abejonių. Tačiau būtina žinoti ribas. Įrašą saugokite kaip įrodymą, jei manote, kad gali tekti aiškintis dėl procedūrų. Jei nusprendžiate jį viešinti – pirmiausia pasverkite riziką. Anonimizuokite pareigūną ir įsitikinkite, kad įrašas nepažeidžia jo teisių. Patikrinimas – dar ne spektaklis, o pareigūnas – ne viešo pasmerkimo objektas.
Šiandien, kai informacija skrieja žaibiškai, o socialiniai tinklai visuomenę teisia greičiau nei teismai, atsakomybė tenka ir turinio kūrėjui. Kamera gali būti ginklas, bet gali būti ir apsauga. Svarbiausia – suprasti, kada ji viena, o kada kita.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash ir © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.