Štai kodėl tavo vieta lėktuve prie lango dažnai būna visai be vaizdo, tiesa nemaloniai nustebins

Tai nėra klaida ar gamybos brokas, o sąmoningas sprendimas, susijęs su techniniais ir ekonominiais veiksniais. Lėktuvų gamintojai langus išdėsto pagal standartus, jų vieta nustatoma dar projektavimo metu. Tuo tarpu sėdynės montuojamos ant slankių bėgių, leidžiančių oro linijoms keisti išdėstymą pagal savo strategiją. 

Dėl šios priežasties langai ir sėdynės retai suderinami idealiai. Kodėl ši neatitiktis tokia dažna, kokią įtaką ji daro keleiviams ir kas slypi už tokių sprendimų? Atsakymą padeda suprasti oro linijų siekis maksimaliai išnaudoti erdvę bei didinti pelningumą.

Sėdynių ir langų išdėstymo skirtumai

Langų padėtis kabinoje nėra pritaikoma prie keleivių patogumo, tai jie montuojami pirmiausia psichologiniam komfortui, kad keleiviai jaustųsi saugiau. Tuo tarpu sėdynės oro linijoms suteikia lankstumo: bėgių sistema leidžia jas perstumti, sumažinti tarpelius tarp eilių ar net pakeisti visą išdėstymą.

Kadangi kiekviena oro linija turi savo verslo modelį, sėdynių vieta nebūtinai atitinka gamintojo rekomenduotą variantą. Rezultatas tas, kad keleivis gali atsidurti prie „langelio be vaizdo“. Tai ne klaida, o paprasta pasekmė siekiant sutalpinti kuo daugiau keleivių.

Pelnas prieš komfortą

Svarbiausias sėdynių išdėstymo motyvas yra rentabilumas. Oro linijos, siekdamos padidinti vietų skaičių, dažnai mažina tarpą tarp eilių arba renkasi tankesnę sėdėjimo schemą. Taip vienu skrydžiu galima pervežti daugiau keleivių, bet kartu mažėja komfortas.

Per pastaruosius dešimtmečius sėdynių atstumas sumažėjo nuo daugiau nei 86 centimetrų iki maždaug 78, o kai kuriose oro linijose net iki 71 centimetro. Panašiai sumažėjo ir sėdynių plotis. Tai reiškia, kad keleiviai keliauja vis labiau suspausti, nepaisant to, kad vidutinis žmogaus kūno dydis didėja.

Reglamentai ir ribotos taisyklės

Įdomu tai, kad aviacijos taisyklės beveik nereglamentuoja keleivių komforto. Vienintelis reikalavimas, kad lėktuvas turi būti evakuojamas per mažiau nei pusantros minutės, net jei pusė avarinių išėjimų neveikia. Visa kita yra oro linijų sprendimai.

Todėl įmonės gali nevaržomai didinti salono tankumą, jei tik išlaikoma evakuacijos sauga. Tai reiškia, kad keleivių patogumas nustumiamas į antrą planą. Tad nenuostabu, kad lango ir sėdynės nesutapimas šiandien tapo įprastu reiškiniu, ypač ekonominėje klasėje.

Komforto aukojimas dėl pelno

Sėdynių ir langų nesutapimas nėra atsitiktinumas, tai tiesioginė oro linijų strategijos pasekmė. Langai montuojami pagal standartus, o sėdynės keičiamos pagal poreikį sutalpinti kuo daugiau keleivių.

Šis neatitikimas atspindi platesnę tendenciją, kad keleivių komfortas vis dažniau aukojamas dėl didesnio pelno. Todėl vieta prie lango ne visada reiškia gražų vaizdą, o veikiau tampa simboliu kompromiso tarp patogumo ir efektyvumo.