Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Kiekvienais metais, artėjant Helovino šventei, mūsų langus ir kiemus papuošia oranžiniai moliūgai su šypsančiais ar bauginančiais veidais. Ši tradicija tapo neatsiejama šventės dalimi ir simboliu, kuris iškart primena spalio pabaigos vakarus. Tačiau retas susimąsto, kodėl būtent moliūgas tapo Helovino ženklu ir ką šis paprotys reiškė senovėje.
Nors šiandien moliūgų dekoravimas atrodo kaip linksma pramoga, jo šaknys siekia labai senus laikus. Šiuolaikinė tradicija yra tik dalis ilgos istorijos, kuri prasidėjo dar prieš atsirandant pačiam Helovinui. Tai senųjų tikėjimų, baimių ir ritualų atspindys, paveldėtas iš mūsų protėvių.
Per amžius papročiai keitėsi, tačiau jų esmė išliko ta pati, tai ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Ši šventė vis dar primena, kad tamsus rudens metas kažkada buvo laikomas stebuklingu laikotarpiu, kai dvasios gali sugrįžti ir aplankyti žmones.
Senovės keltų šventė Samhain
Helovino tradicijų šaknys glūdi senovės keltų šventėje Samhain, kuri buvo skirta pažymėti derliaus pabaigą ir naujo metų ciklo pradžią. Keltai tikėjo, kad spalio paskutinę naktį pasaulių riba tampa plona, o dvasios gali vaikščioti tarp gyvųjų. Todėl žmonės uždegdavo laužus, rengdavosi kaukes ir kurdavo žibintus, kad apsigintų nuo klajojančių sielų.
Daržovių žibintai, gaminami iš ropių, bulvių ar burokėlių, turėjo apsauginę reikšmę. Juose išraižyti baugūs veidai ir žvakės viduje simbolizavo šviesą, galinčią išvyti blogąsias dvasias. Ši apeiga nebuvo tik paprastas papuošimas, o rimtas ritualas, jungęs žmones su gamta ir dvasių pasauliu.
Kaip Samhain virto Helovinu?
Vėliau katalikų bažnyčia perėmė šią šventę ir pritaikė ją prie savo kalendoriaus. Samhain buvo įtrauktas į dieną prieš Visų Šventųjų šventę, todėl gimė pavadinimas „All Hallows’ Eve“, iš kurio kilo žodis Helovinas. Nors pasikeitė šventės prasmė, daugelis senųjų papročių išliko.
Kai airių imigrantai atvyko į Ameriką, jie kartu atsinešė savo papročius. Ten jie rado naują daržovę, tai moliūgą, kuris buvo didelis, minkštas ir lengvai pjaustomas. Nuo tada moliūgas tapo pagrindiniu simboliu, pakeitusiu senąsias ropės lempas, o paprotys įgavo naują gyvenimą.
Šiuolaikinė moliūgų dekoravimo tradicija
Šiandien moliūgų dekoravimas virto kūrybiniu procesu, kuriame kiekvienas gali išreikšti save. Kai kurie renkasi klasikinį skaptavimą, o kiti moliūgus dažo, puošia popieriumi ar kitomis medžiagomis. Tai tapo veikla, kuri suburia šeimas ir leidžia kurti saugiai, be aštrių įrankių.
Nors mūsų šiuolaikiniai moliūgai labai skiriasi nuo senųjų keltų ropių, jų simbolika išlieka gyva. Kiekvienas išraižytas ar nudažytas moliūgas primena, kad net keičiantis laikams mes vis dar saugome ryšį su praeitimi. Ši tradicija išliks dar ilgai, tai kaip kūrybos, džiaugsmo ir mistikos ženklas Helovino naktį.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.