Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
„YouTube“ neseniai pranešė apie sprendimą atblokuoti dalį anksčiau uždraustų paskyrų, o tai sukėlė daug diskusijų dėl žodžio laisvės ir politinių įtakų. Pasirodo, kad kai kurie draudimai buvo taikomi ne tik dėl pažeistų platformos taisyklių, bet ir dėl išorinių politinių spaudimų.
Šis pripažinimas įsilieja į platesnę diskusiją apie socialinių tinklų vaidmenį pandemijos metu bei jų santykį su valdžios institucijomis. Nors platforma tvirtina, jog jos prioritetas išlieka kova su dezinformacija, sprendimas atkurti prieigą prie kai kurių garsių paskyrų rodo, kad situacija yra daug sudėtingesnė.
Visuomenei kyla klausimas, ar technologijų gigantai iš tikrųjų patys kontroliuoja turinio politiką, ar tampa politinių procesų įrankiais. Šis įvykis atspindi platesnę problemą, kurią jau anksčiau atskleidė ir „Facebook“. Abiem atvejais kalbama apie spaudimą pandemijos metu, kai informacija apie COVID-19 buvo itin jautri ir kontroliuojama.
„YouTube“ žingsnis atgal
Kompanija „Alphabet“, valdanti „YouTube“, JAV Kongresui išsiųstame laiške pripažino, kad kai kurie sprendimai dėl paskyrų blokavimo buvo priimti veikiant buvusio prezidento Joe Bideno administracijos spaudimui. Laiške pabrėžiama, kad pandemijos metu tvyrojo stipri politinė atmosfera, dėl kurios platforma jautėsi priversta riboti turinį griežčiau, nei numatė jos pačios taisyklės.
Į atblokuotų vartotojų sąrašą pateko tokios figūros kaip Sebastianas Gorka, Danas Bongino, Steve’as Bannonas ar organizacija „Children's Health Defense“, vadovaujama Roberto F. Kennedy Jr. Visi jie anksčiau buvo kaltinami dezinformacijos skleidimu, tačiau šiandien dalis jų eina aukštas politines ar administracines pareigas.
Sprendimas atkurti jų paskyras vertinamas prieštaringai. Vieni tai mato kaip laisvės išraišką, kiti kaip pavojingą nuolaidą žmonėms, kurie jau ne kartą skleidė nepagrįstas teorijas.
Pavyzdys „Facebook“
„YouTube“ situacija nėra unikali. Dar 2024 metų vasarą „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas atvirai pripažino, kad valdžios institucijos darė spaudimą „Facebook“ kontroliuoti turinį. Pasak jo, buvo prašoma šalinti ne tik klaidinančią informaciją, bet ir satyrą ar humorą, kurie ne visada pažeidė bendruomenės standartus.
Tokie veiksmai atskleidžia ribą tarp atsakingos moderacijos ir galimos cenzūros. „Facebook“ tuomet įvedė specialias žymes, perspėjimus ir ribojimus, tačiau šiandien pati kompanija pripažįsta, kad dalis sprendimų galėjo būti priimti per skubotai.
Toks precedentas rodo, jog technologijų gigantai pandemijos metu veikė sudėtingoje situacijoje, kurioje susikirto viešasis interesas, politinė įtaka ir žodžio laisvės ribos.
Politinės pasekmės ir ateities iššūkiai
J. Bideno administracija savo ruožtu kategoriškai atmeta kaltinimus dėl cenzūros. Oficialiuose pareiškimuose pabrėžiama, kad valdžia tik skatino privačias bendroves imtis atsakingų veiksmų, tačiau galutiniai sprendimai visada priklausė platformoms. Tai leidžia manyti, jog dalis kaltinimų gali būti naudojama kaip politinis argumentas.
Vis dėlto ekspertai įspėja, kad problema neišnyko. Artėjant naujiems JAV prezidento rinkimams, socialinės platformos dar kartą taps mūšio lauku dėl informacijos kontrolės. Šįkart situaciją apsunkins dirbtinio intelekto technologijos, leidžiančios kurti įtikinamus „deepfake“ vaizdo įrašus ir grafikas.
Tai reiškia, kad artimiausiais metais tiek „YouTube“, tiek „Facebook“ laukia naujas išbandymas. Balansas tarp kovos su dezinformacija ir žodžio laisvės išsaugojimo taps dar trapesnis, o visuomenė turės nuspręsti, kokios ribos yra priimtinos demokratinėje erdvėje.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.