Sukčių pinklės paslėptos tarp reklamų: banko atstovai siunčia kritinį perspėjimą, klaida gali kainuoti daug

Ina Jonaitienė , 2025-06-29, 19:55
0
Sukčių pinklės paslėptos tarp reklamų: banko atstovai siunčia kritinį perspėjimą, klaida gali kainuoti daug

Sukčių sukurtos klastos tampa vis išmanesnės. Gyventojai vis dažniau susiduria su internetinėmis svetainėmis, kurios atrodo kaip oficialūs bankų puslapiai. 

Iš pirmo žvilgsnio – jokio skirtumo, spalvos, logotipai, net interneto adresas beveik identiškas. Tačiau paspaudus tokią reklamą paieškoje, gyventojas patenka į spąstus – netikroje svetainėje prašoma pateikti jautrią informaciją.

Toks veiksmas gali baigtis labai liūdnai - netekus santaupų, bandymas atgauti pinigus tampa itin sudėtingu procesu. Šiuo metu aktyviai plintanti schema ypač pavojinga dėl savo paprastumo. 

Žmogus ieško prisijungimo prie banko, randa nuorodą paieškos viršuje – visiškai natūralu manyti, kad tai oficialus šaltinis. Tačiau ši vieta buvo nupirkta sukčių per reklamų sistemą, todėl puslapis į pirmą vietą pakliuvo ne dėl aktualumo ar patikimumo, bet dėl sumokėtų pinigų.

Vos vienas neteisingas paspaudimas gali kainuoti labai brangiai. Net jei gyventojas nesusigaudo, kad patektoje svetainėje kažkas ne taip, pavojus dar ne visada iš karto akivaizdus. Viskas atrodo įprasta, tik prašoma įvesti prisijungimo duomenis, tarsi įprastame banko puslapyje. 

Suvedus pirmą PIN kodą, fone sukčiai jau prisijungia prie realios paskyros ir laukia, kol bus patvirtintas pervedimas antruoju kodu. Šiuo metu labai svarbu stebėti, ką patvirtinate. Jei tai nėra įprasta operacija ar matote žodžius „pavedimas“, „pervedimas“, „patvirtinimas“ – neveskite PIN2.

Dar viena problema yra tai, kad žmonės, kurie pasitiki siųstomis nuorodomis SMS žinutėse, el. laiškuose ar net socialiniuose tinkluose. Sukčiai puikiai įvaldė ir šiuos kanalus - žinutėse naudoja oficialius šūkius, logotipus, pateikia „skubius prašymus“ peržiūrėti paskyrą, esą dėl saugumo ar įtartinos veiklos. 

Tokių žinučių nereikėtų spausti, net jei jos atrodo labai įtikinamai. Svarbu žinoti, kad sukčiai dažnai pasinaudoja emocijomis – skubos jausmu, baime, noru apsaugoti savo sąskaitą. Todėl dažniausiai viskas vyksta labai greitai. 

Gaunate žinutę, spaudžiate, suvedate duomenis ir pinigų jau nebėra. Toks skubėjimas – didžiausias priešas, kai kalba eina apie saugumą.

„Artea“ bankas nuolat stebi situaciją ir reaguoja, tačiau vien bankų pastangų neužtenka. Anot dr. D. Kolmatsui, tik sąmoningas gyventojų elgesys ir dėmesingumas gali apsaugoti nuo apgavysčių. 

Būtina tikrinti interneto adresus, naudoti tik oficialias prisijungimo formas, saugoti asmeninius duomenis ir niekada nepatvirtinti veiksmų, kurių nesuprantate ar neinicijavote.

Sukčiavimo mastas auga, o šiuo metu aktyviai blokuojamos netikros svetainės, tačiau jos kuriamos vėl ir vėl. Tai primena lenktynes, kur kiekvienas naujas būdas reikalauja naujo atsako. Todėl saugumas – tai ne tik technologijos, bet ir informacija, kritinis mąstymas bei atsakingas vartotojų elgesys.

Šiuo metu budrumas yra svarbiausias ginklas. Jei kas nors kelia įtarimų, neskubėkite. Pasitarkite su artimaisiais ar tiesiogiai susisiekite su banku. Vienas papildomas skambutis gali padėti išvengti didžiulių nuostolių.

Rekomenduojame perskaityti ir šiuos tekstus:

Pasidalinkite šiuo įrašu

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas