Vienas neapgalvotas žingsnis ir liksi be visų pinigų: jokiu būdu nedarykite šios kritinės klaidos

Apie tai, kad internete slypi pavojų, girdėjome daugybę kartų. Bet kažkodėl vis dar atrodo, kad tai nutinka kažkam kitam. Kol nenutinka tau, nes kai kurie sukčiai veikia taip įtikinamai, kad net žmogus, kuris „viską žino“, pakliūna kaip mokinukas. Didžiausia problema ta, kad jie naudojasi trimis dalykais: skubėjimu, patiklumu ir tuo „ai, čia turbūt viskas gerai“. 

Ir būtent šitos trys klaidos šiandien yra dažniausios priežastys, kodėl žmonės per kelias minutes netenka visų pinigų. Tai nėra gąsdinimas, o kasdieniai scenarijai, užfiksuoti tiek bankų, tiek kibernetinio saugumo specialistų. Ir jei tu darai bent vieną iš jų – tavo pinigai šiuo metu gali būti ne tokie saugūs, kaip manai.

Pirmoji klaida – spausti be galvojimo

Tai ta akimirka, kai gauni žinutę: „Jūsų siunta pristatyta, spauskite čia“, arba „Neapmokėta sąskaita už elektrą, pasitikrinkite“, arba „Mokestinis įspėjimas iš VMI“. Skubi, nesi tikras, kas tai, bet spaudi. Daugeliu atvejų nuorodos atrodo visiškai normaliai. Svetainės atrodo identiškai originalams. Bet kai tik suvedi savo prisijungimo duomenis, jie keliauja tiesiai ne į banką, o sukčiui. 

Kai kurie net gauna kodus iš „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ programėlės, nes spaudžia „tęsti“ be skaitymo, įsitikinę, kad tai tiesiog dar vienas žingsnis. Yra atvejų, kai žmogus nežino, kad pinigai dingo, net keletą dienų. Tik tada pastebi, kad paskyra tuščia arba paimta paskola jo vardu. Spausti nuorodą, kai nesupranti, iš kur ji – tai šiandieninė skaitmeninė savižudybė.

Antroji klaida – tikėti, kad „su manimi taip nebus“

Šita klaida yra pati pavojingiausia. Nes kai žmogus įsitikinęs, kad jis protingesnis už visus, kad jis tikrai nepasimautų, jis praranda budrumą. Tokie žmonės dažnai įkalbinėjami investuoti į kriptovaliutas, naujas finansines platformas, automatizuotas pelno sistemas, kurios siūlo neva greitą ir saugų uždarbį. Jie kalbinami telefonu, per socialinius tinklus, net per pažįstamų rekomendacijas. 

Sukčiai kalba lietuviškai, mandagiai, naudodami tikrų įmonių vardus. Žmogus įtiki, kad su juo kalba banko ar valstybės institucijos atstovas. Jis niekam nepasako, nes nenori pasirodyti neišmanantis. Kai viskas išsiaiškinama, jau būna per vėlu. Sąskaitos ištuštintos, jokių įrašų apie įmonę nėra, o „specialistai“ dingo iš visų kontaktų. Tokie atvejai nebe išimtys, tai tapo beveik kasdienybe.

Trečioji klaida – vis dar silpni slaptažodžiai

2025 metais, kai kiekvienas turi telefoną su biometriniu skaitytuvu, kai „Face ID“ ir dviejų žingsnių patvirtinimas yra visur, žmonės vis dar renkasi slaptažodžius kaip „123456“, „vardas2024“, „manošuo“ ar „slaptas“.

Jei tavo slaptažodis yra vienas iš tokių – žinok, kad jį galima atspėti per kelias sekundes. O jei jį naudoji dar ir kelioms paskyroms – rizika padvigubėja. Užtenka, kad nutekėtų duomenys iš vienos vietos, ir jau atidaromos durys visiems tavo prisijungimams. El. paštas, bankas, socialiniai tinklai – viskas tampa lengvai pažeidžiama.

Dar blogiau, kai žmonės slaptažodžius siunčia patys per el. paštą, žinutėmis, net per pokalbius telefonu. Niekada, jokiomis aplinkybėmis to nereikėtų daryti. Nė vienas bankas ar tarnyba neprašo atskleisti slaptažodžio ar kodų.

Ką daryti dabar?

Saugumas internete yra ne vien antivirusinė programa ar slaptažodis, o mąstymas. Kiekvieną kartą, kai gauni keistą laišką ar žinutę, sustok ir pagalvok. Jei kažkas prašo tavo duomenų, verčia skubėti, žada pelną be pastangų – greičiausiai tai apgavystė. 

Jei abejoji, visada pasitikrink oficialioje svetainėje, paskambink pačiam į įmonę, bet niekada nespausk šiaip sau. Ir svarbiausia – netikėk, kad esi saugus tik todėl, kad dar niekada nenutiko, nes kai nutinka, dažniausiai būna jau per vėlu.