Sukčiai nesnaudžia, bet ir gyventojai tampa gudresni: paprasti įpročiai padeda lietuviams apsisaugoti

Apklausos duomenimis, Baltijos šalių gyventojai internete vis dažniau taiko paprastas, tačiau veiksmingas apsaugos priemones. Dažniausiu būdu, siekiant išvengti finansinių apgavysčių, respondentai įvardijo vengimą spustelėti įtartinas nuorodas. Šį įprotį yra išsiugdę net 85 proc. lietuvių, 87 proc. estų ir 70 proc. latvių.

Beveik tiek pat gyventojų saugosi ir dalindamiesi asmeniniais duomenimis: 77 proc. lietuvių teigė niekada neatskleidžiantys banko informacijos telefonu, el. paštu ar žinučių programėlėse. Estai šioje srityje dar atsargesni – taip elgiasi 79 proc. jų, o latviai kiek mažiau – 73 proc.

Regiono gyventojai didesnį atsargumą rodo ir bendravimo įpročiuose: 69 proc. lietuvių ignoruoja žinutes ir skambučius iš nepažįstamų numerių. Toks elgesys ypač paplitęs Estijoje (79 proc.), o  Latvijoje taip elgiasi 58 proc. respondentų.

„Virtualioje erdvėje žmonės vis geriau atpažįsta pavojus, tačiau sukčiai nuolat tobulėja: naudoja dirbtiniu intelektu kurtus vaizdo įrašus su žinomų žmonių veidais, platina fiktyvius investicinius pasiūlymus, siunčia apgaulingas žinutes neva iš bankų ar kurjerių. Nusikaltėliai aktyvūs ir socialiniuose tinkluose, o jų spaudimas veikti čia ir dabar išlieka itin paveikus. Praėjusiais metais jie iš lietuvių siekė išvilioti daugiau nei 34 mln. eurų – tai aiški žinutė, kad budrumas vis dar būtinas“, – sako „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.

Informacijos pakanka – bet ne visiems

Apklausos duomenimis, Baltijos šalių gyventojai skirtingai vertina turimos informacijos apie finansinį saugumą prieinamumą ir aiškumą. Lietuvoje 46 proc. respondentų mano, kad tokios informacijos yra pakankamai ir ji yra lengvai suprantama. Estijoje tokią nuomonę išreiškė net 56 proc. gyventojų, o Latvijoje – 40 proc.

Įdomu tai, kad Lietuvoje informacijos pakankamumą dažniau įvardijo vyresni respondentai – 48 proc. 60–74 metų apklaustųjų, o 18–29 metų grupėje tokių buvo 44 proc.

Tarp Baltijos šalių labiausiai informacijos trūksta latviams – 8 proc. jų nurodė, kad duomenų apie apsisaugojimą yra per mažai arba juos sunku rasti. Lietuvoje šis rodiklis siekia 6 proc., o Estijoje – vos 4 proc.

„Kintant sukčiavimo metodams, vienkartinių žinių nepakanka – grėsmės tampa vis sudėtingesnės, todėl būtina nuolat atnaujinti savo supratimą apie tai, kaip jos veikia. Ne mažiau svarbu yra dalintis šia informacija su artimiausiais, ypač vyresnio amžiaus, kurie neretai tampa pagrindiniu taikiniu“, – sako R. Čereška.

Apsisaugoti padeda paprasti įpročiai

Nors dažniausiai minimos apsisaugojimo priemonės tampa kasdieniu įpročiu daugeliui gyventojų, pasak R. Čereškos, kai kurios veiksmingos saugumo formos vis dar taikomos rečiau.

Ekspertas primena, kad svarbu neužmiršti patikrinti mokėjimus prieš juos patvirtinant, įsitikinti interneto svetainės adreso tikrumu prieš įvedant asmens ar mokėjimo duomenis, taip pat išlikti atsargiems socialiniuose tinkluose, ypač vengiant spustelėti ant viliojančių, bet apgaulingų akcijų, konkursų ar įtartinų nuorodų.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad Estijos gyventojai kritiškiausiai vertina pasiūlymus investuoti į greitą ir garantuotą pelną – nuo tokių sandorių susilaiko net 83 proc. respondentų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 68 proc., o Latvijoje – 65 proc.

„Raginame visus išlikti budriems ir laikytis paprastų, bet patikrintų saugumo principų. Net ir nedideli žingsniai – pavyzdžiui, atidumas atliekant mokėjimus ar atsisakymas bendrauti su nepažįstamais – gali padėti išvengti rimtų finansinių nuostolių. Nors bankai investuoja į pažangias saugumo sistemas, jų veiksmingumas labai priklauso nuo pačių vartotojų elgesio“, – sako banko atstovas.