Balandžio 1 – tai diena, kai meluoti ne tik galima, bet ir būtina, sužinokite, ką apie juoką sako mokslas ir kodėl juokauti yra sveika

Bet ar kada susimąstei, iš kur atsirado ši tradicija ir kodėl balandžio 1-oji tapo oficialia juokų diena? Nors ši šventė atrodo visiems puikiai pažįstama, jos kilmė vis dar apipinta mitais. Ar tikrai tai susiję su Prancūzijos kalendoriumi? O gal su romėnų festivaliu? 

O gal viskas prasidėjo tiesiog dėl žmonių noro pasijuokti vieniems iš kitų? Pažiūrėkime, kas yra tiesa, o kas – tik dar vienas pokštas.

Juokų dienos istorija: iš kur ji atsirado?

Balandžio 1 kilmė nėra visiškai aiški, tačiau egzistuoja kelios pagrindinės teorijos:

• Prancūziškasis paaiškinimas. Manoma, kad XVI amžiuje Prancūzijoje buvo pereita nuo Julijaus kalendoriaus prie Grigaliaus, o Naujieji metai buvo perkelti iš balandžio 1 į sausio 1. Tie, kurie nesilaikė naujos datos ar tiesiog nesužinojo apie pokyčius, tapo pajuokos objektais ir buvo pravardžiuojami „balandžio žuvimis“ (pranc. poisson d’avril). Šis terminas vis dar naudojamas Prancūzijoje pokštams apibūdinti;
• Romėnų festivalis „Hilaria“. Senovės romėnai kovo pabaigoje švęsdavo „Hilaria“ – linksmybių ir pokštų dieną, kuomet žmonės persirengdavo ir tyčiodavosi vieni iš kitų. Kai kurie istorikai mano, kad ši tradicija galėjo išlikti per amžius ir tapti balandžio 1 pagrindu;
• Viduramžių išdaigos. Europoje buvo tradicija siųsti žmones į „kvailas užduotis“ – jie būdavo siunčiami į neegzistuojančias vietas ar prašomi atlikti absurdiškas misijas. Tai primena šių dienų balandžio 1 pokštus, kai kažkas siunčiamas ieškoti „kairiarankių atsuktuvų“ ar „baltų kiaušinių vištų“.

Faktai ir mitai apie balandžio 1 dieną

Mitas: juokų dieną švenčia visas pasaulis
Faktas: Nors balandžio 1 populiari daugelyje šalių, kai kuriose kultūrose tokios tradicijos nėra. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje pokštų diena švenčiama gruodžio 28 dieną, per „Nekaltųjų vaikelių dieną“.

Mitas: balandžio 1-oji atsirado kartu su interneto pokštais
Faktas: Ši šventė egzistuoja jau kelis šimtmečius, tačiau internetas ją pavertė dar įdomesne. Dabar daugybė kompanijų kasmet kuria netikras naujienas ir produktus – nuo „Google Nose“ (neva leidžiančio užuosti kvapus per telefoną) iki „Burger King“ kairiarankiams skirtų mėsainių.

Mitas: pokštai visada nekalti
Faktas: Nors dauguma žmonių stengiasi juokauti švelniai, kartais pokštai peržengia ribas. Svarbu nepamiršti, kad humoras turėtų kelti juoką, o ne sukelti stresą ar baimę.

Kodėl juokas svarbus mūsų sveikatai?

Juokas ne tik sukuria gerą nuotaiką, bet ir turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Štai keletas priežasčių, kodėl verta juoktis dažniau:

• Mažina stresą. Juokdamiesi sumažiname kortizolio – streso hormono – kiekį organizme;
• Gerina imunitetą. Tyrimai rodo, kad juokas gali sustiprinti imuninę sistemą ir padėti kovoti su ligomis;
• Padeda širdžiai. Juokas gerina kraujotaką ir mažina kraujo spaudimą;
• Stiprina ryšius. Humoras padeda užmegzti artimesnius santykius su žmonėmis ir kuria teigiamą atmosferą.

„Juokas yra natūralus vaistas, kurio nereikia pirkti. Net kai gyvenime pasitaiko sunkumų, gebėjimas juoktis padeda lengviau juos įveikti. Reikia tik nepamiršti, kad juokiamės su kitais žmonėmis, o ne iš kitų“, – primena psichologas.

Balandžio 1 – tai ne tik linksma diena, bet ir priminimas, kad juoktis reikia dažniau. Tad nepraleisk progos pasijuokti, bet nepamiršk – geri pokštai turėtų džiuginti, o ne skaudinti!