Spalva išduoda viską: pasakė, kurie smidrai stiprina organizmą, o kurie tik gražiai atrodo lėkštėje

Dažnas žmogus smidrus renkasi pagal tai, kas pigiau, gražiau ar tiesiog pažįstamiau. Bet tarp šių dviejų atspalvių slypi daugiau nei tik vizualinis skirtumas. Spalva pasako labai daug: tiek apie jų kilmę, tiek apie maistinę vertę. Ir jei nori, kad lėkštėje būtų ne tik skanu, bet ir naudinga – verta žinoti kelias gudrybes.

Tai nereiškia, kad kažkurie smidrai blogi. Priešingai, tiek baltieji, tiek žalieji yra naudingi, bet jų stipriosios pusės šiek tiek skiriasi. Vieni išsiskiria antioksidantais, kiti – švelnumu ir universalumu. Klausimas tik, ko šiandien labiau reikia tavo kūnui ir skrandžiui.

Smidras – daržovė, kurią reikia išmokti skaityti

Nors smidrai laikomi viena sveikiausių daržovių, ne visi žino, kuo jie tokie ypatingi. Nesvarbu, ar kalbėtume apie žalius ar baltus, abu variantai turi daugybę naudingų savybių. Juose yra vitaminų K, C, E, B grupės, taip pat folio rūgšties, inulino, kalcio, magnio, kalio, o svarbiausia – antioksidantų, kurie padeda kovoti su uždegimais ir ląstelių senėjimu. 

Be to, smidrai turi mažai kalorijų, yra lengvai virškinami, skatina žarnyno veiklą, padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir net gali turėti lengvą šlapimą varantį poveikį, todėl naudingi esant tinimams ar lėtam limfos tekėjimui. Vis dėlto kai kurių maistinių medžiagų kiekis priklauso nuo smidro tipo. Ir čia prasideda įdomiausia dalis.

Kuo skiriasi žalieji ir baltieji smidrai?

Skirtumas tarp žaliųjų ir baltųjų smidrų – tai ne kita rūšis, o auginimo metodas. Žalieji smidrai auga virš žemės, saulėje. Todėl jų stiebai išskiria chlorofilą, kuris suteikia tą žalsvą spalvą ir kartu įdeda į daržovę daugiau vitaminų bei antioksidantų.

Baltieji smidrai – tie patys augalai, tik auginami po žeme arba pridengti nuo saulės. Todėl jie neturi chlorofilo, jų skonis – švelnesnis, o struktūra šiek tiek sultingesnė, bet odelė būna tvirtesnė, todėl juos dažnai reikia nulupti prieš gaminant. Šis skirtumas lemia ne tik tekstūrą ar skonį, bet ir maistinę vertę.

Kurie smidrai sveikesni?

Jeigu kalbėtume apie maistingumo lygį, laimi žalieji smidrai. Būtent dėl to, kad jie gauna saulės šviesos, juose yra daugiau vitamino C, betakaroteno (provitamino A) ir daugiau antioksidantų. Jie stiprina imunitetą, gerina odos būklę, padeda akims ir prisideda prie bendro organizmo atsparumo.

Bet nereikėtų iškart nurašyti baltųjų, nes jie taip pat turi visų pagrindinių mikroelementų, tik šiek tiek mažesniais kiekiais. Jie dažnai patinka tiems, kurie ne mėgsta ryškaus skonio, o ieško švelnesnio, subtilaus tono lėkštėje. Jie ypač tinka trintoms sriuboms, lengviems apkepams, makaronų patiekalams.

Į ką atkreipti dėmesį perkant smidrus?

Neužtenka pasirinkti spalvą – reikia žinoti, kaip atpažinti šviežius ir kokybiškus smidrus. Nes tik tuomet jų vertė atsiskleis pilnai. Štai keli pastebėjimai:

• Žalieji smidrai geriausi būna plonesni, nes jų struktūra trapesnė, jie greičiau išverda ir nereikalauja lupimo;
• Baltieji smidrai vertinami vidutinio storumo, nes per ploni gali būti sausi, o per stori – sumedėję;
• Stiebas turi būti kietas, traškus, lūžti spragtelint, o ne būti lankstus kaip guma;
• Galiukai turi būti užsivėrę, nesubyrėję, nesudžiūvę;
• Ir dar viena gudrybė – švieži smidrai skleidžia malonų, šiek tiek saldoką aromatą, o ne rūgštelėjusią ar žemišką gaidą.

Jei smidras paspaudus leidžia garsą, panašų į traškesį – labai geras ženklas. O jei jau pradėjęs vysti, tuomet teks kirpti galus ar net pusę stiebo.

Sveikas pasirinkimas, kad ir kuriuos rinktumeis

Smidrai, nepriklausomai nuo spalvos, yra puikus pasirinkimas, jei nori sveikesnio, lengvesnio maisto, kuris neapkrauna organizmo ir tinka tiek kasdienai, tiek ypatingesniam stalui. Jie dera su žuvimi, kiaušiniais, jautiena, padažais, net keptais riešutais, o taip pat gali tapti pagrindu sriuboms ar užkepėlėms.

Tad jei artimiausiomis dienomis užsuksi į turgų ar daržovių skyrių – stabtelk prie smidrų. Pasirink tinkamą spalvą pagal savo poreikius, patikrink stiebo traškumą ir, svarbiausia, nupirk jų daugiau. Nes kai pradėsi – vienos porcijos nebeužteks.