Naujas algoritmas stebina pasaulį: išmanieji laikrodžiai jau netrukus matuos judesius centimetro tikslumu

Nauji algoritmai, kuriuos kuria mokslininkai, gali pakeisti šią situaciją ir padėti pasiekti tikslumą, siekiantį vos kelis centimetrus. Tai būtų didelis žingsnis į priekį, atveriantis naujas galimybes tiek sporte, tiek medicinoje, tiek pažangių technologijų srityje.

Tokios inovacijos ypač svarbios, kai kalbame apie žmogaus judėjimo analizę ar sveikatos priežiūrą. Centimetrinis tikslumas leistų stebėti ne tik bėgiko trajektoriją, bet ir menkiausius eisenos ar pusiausvyros pokyčius. 

Tokie duomenys galėtų būti neįkainojami reabilitacijos procese ar siekiant užkirsti kelią traumoms. Iki šiol tokį tikslumą buvo galima pasiekti tik su dideliais geodeziniais įrenginiais, tačiau dabar mokslininkai siūlo programinį sprendimą, kurį galima įdiegti net mažame laikrodyje.

Kodėl GPS laikrodžiuose nėra tikslus?

Dauguma išmaniųjų laikrodžių naudoja standartinius GPS lustus, kurie idealiomis sąlygomis atviroje vietovėje pasiekia trijų-penkių metrų tikslumą. Tačiau miestuose, vadinamuosiuose „mūriniuose kanjonuose“, kur pastatai atspindi signalus, atsiranda „daugiakelio“ efektas, iškreipiantis duomenis ir padidinantis klaidos ribas net iki keliolikos metrų. 

Dėl to laikrodžiai neretai rodo neteisingą bėgimo trasą, netiksliai nustato nuotolį ar kryptį. Ši problema ypač jaučiama sportininkams, kuriems svarbus kiekvienas metras, ir programoms, naudojančioms praplėstą realybę, kur net menkiausias nuokrypis gali sugadinti visą patirtį.

Tradiciniai būdai šiai problemai spręsti dažniausiai remiasi geresne antenų kokybe ar papildomomis dažnių juostomis, tačiau tai didina energijos sąnaudas ir įrenginio dydį. Kadangi išmanieji laikrodžiai turi labai mažas baterijas ir ribotą vietą, fizinis GPS modulio patobulinimas tampa sudėtingas. Todėl naujas požiūris, grįstas ne įranga, o programine įranga, laikomas tikru proveržiu.

Dirbtinis intelektas keičia vietos nustatymą

Mokslininkai iš Otago universiteto sukūrė naują algoritmą, kuris sujungia standartinius GPS signalus su duomenimis, gaunamais iš laikrodyje esančių judesio jutiklių, tai akselerometro ir giroskopo. 

Ši sistema analizuoja rankos judesius ir nuolat koreguoja GPS duomenis, taip pašalindama netikslius signalus. Kitaip tariant, laikrodis ne tik priima informaciją iš palydovų, bet ir pats interpretuoja, kaip juda žmogus, kad nustatytų tikslią vietą. Rezultatai rodo, kad toks derinys leidžia pasiekti centimetrinį tikslumą net naudojant paprastus GPS lustus.

Toks sprendimas leidžia išmaniesiems laikrodžiams tapti ne tik navigacijos įrankiu, bet ir itin tiksliu judesių analizatoriumi. Jis gali matuoti šuolio aukštį, rankos kampą ar net golfo smūgio trajektoriją. Ši technologija taip pat praverstų medicinoje, ji leistų stebėti pusiausvyrą, raumenų darbą ar judėjimo pokyčius vyresnio amžiaus žmonėms.

Naujos galimybės ir iššūkiai

Nors šie pasiekimai atveria daugybę naujų galimybių, jie taip pat kelia iššūkių. Kuo tikslesni duomenys renkami, tuo daugiau energijos reikia jiems apdoroti. Sudėtingi algoritmai reikalauja galingesnių procesorių, o tai gali sumažinti baterijos veikimo laiką. Gamintojams teks rasti balansą tarp tikslumo, energijos vartojimo ir įrenginio dydžio.

Vis dėlto ekspertai sutaria, kad šis žingsnis žymi naują eros pradžią. Ateities išmanieji laikrodžiai galės tapti patikimais sveikatos stebėjimo, sporto analizės ir praplėstos realybės įrankiais. Kai algoritmai leis matyti pasaulį su centimetro tikslumu, ribos tarp skaitmeninės ir realios erdvės beveik išnyks, o mūsų kasdienybė taps dar labiau susieta su pažangiomis technologijomis.