Ramūnas Navardauskas: „Tai, kas anksčiau buvo tik profesionalams, šiandien pasiekiama kiekvienam“

Plento dviračių čempionas Ramūnas Navardauskas įsitikinęs – rodiklių stebėjimas šiandien yra neatsiejama treniruočių dalis. Rodiklių stebėjimas padeda ne tik gerinti rezultatus, bet ir palaikyti pusiausvyrą tarp krūvio bei poilsio.

Su Ramūnu kalbamės apie tai, kokius duomenis jis pats seka, ką rekomenduotų pradedantiesiems ir kaip technologijos padeda tiek profesionalams, tiek aktyviau judėti nusprendusiems žmonėms.

Esate vienintelis lietuvis, laimėjęs etapus tiek „Tour de France“, tiek „Giro d'Italia“. Kokias svarbiausias pamokas išsinešėte iš šių varžybų?

Dalyvauti tokiose varžybose ir laimėti etapą buvo mano svajonės išsipildymas, dėl kurios paaukojau daugelį metų sunkaus darbo. Per tą laiką patyriau visko – dienų, kai jėgų tiesiog nebelikdavo ir atrodydavo, kad geriausia būtų pasiduoti, bet kartu ir pergalių, kurios suteikdavo stiprybės tęsti. Kartais tai buvo dideli pasiekimai, kaip etapo laimėjimas, o kartais – mažesni, bet ne mažiau svarbūs: išsilaikyti komandoje, finišuoti sunkiausiose lenktynėse ar tiesiog įveikti save. Tas momentas, kai kirtau finišo liniją, man reiškė ne tik medalį, bet ir vidinę pergalę – patvirtinimą, kad visi sunkumai ir kasdienis darbas atsiperka.

Kaip tos patirtys atsispindėdavo jūsų kasdienybėje? Kaip atrodydavo tipinė profesionalo diena sezono metu?

Dienotvarkę visada suplanuodavau iš anksto. Vieną dieną treniruotė būdavo lengva: nuvažiuodavau iki kavinės, atsisėsdavau, išgerdavau kavos ir grįždavau, leisdamas kūnui atsipalaiduoti. Kitą dieną – priešingai: išvažiuodavau ryte ir grįždavau tik po šešių valandų, visiškai be jėgų. Tokia yra sportininko rutina – viena diena lengvesnė, kita sunkesnė, o po to būtinas poilsis. Jei nori augti ir tobulėti, būtina ne tik pavargti, bet ir leisti kūnui atsigauti.

Tokioje kasdienybėje asmeniniam laikui beveik nelikdavo – sportas užimdavo viską, o dar studijavau Klaipėdos universitete. Visada šiek tiek nerimavau, ką veiksiu baigęs karjerą, nes sportas yra laikinas dalykas. Todėl šiandien stengiuosi atsigriebti už prarastas akimirkas: važinėju motociklu, išbandau vandens sportą ar kitus hobius, kuriems anksčiau tiesiog nebūdavo laiko.

Kokie stereotipai ar klaidingi įsivaizdavimai apie dviračių sportą jus labiausiai stebina – tiek tarp sportininkų, tiek visuomenėje?

Dažnai girdžiu, kad be draudžiamų priemonių neįmanoma laimėti. Tokia žinutė klaidina ir jaunus sportininkus, ir visuomenę. Reikia suprasti, kad dviratininkas laimi ne tik kojomis, bet ir galva – gebėjimu planuoti, taupyti jėgas ir priimti teisingus sprendimus tinkamu laiku. „Tour de France“ lenktynės yra be galo sunkios, tačiau jos sunkios visiems, todėl esmė ne papildomose priemonėse, o strategijoje: vieną dieną gali patausoti jėgas, kad penktą ar šeštą dar turėtum energijos. Jei važiuoji protingai, gali laimėti ir be jokios „pagalbos“.

Yra ir kasdienių mitų. Žmonės dažnai nesupranta, kokiu tempu gyvena profesionalai – kartą, važiuodamas su mėgėjų grupe, sulaukiau nuostabos, kaip galėjome 40 kilometrų įveikti greičiau nei per dvi valandas. O mums tai atrodė visiškai įprasta. Tokie pavyzdžiai parodo, kaip smarkiai skiriasi požiūris iš šalies ir tai, kas profesionalui yra kasdienybė.

Kaip per jūsų karjerą sportą pakeitė technologijos?

Pradžioje treniruotės atrodė labai paprastai – treneris pasakydavo minti tam tikru intensyvumu įsivaizduojamoje penkiabalėje skalėje. Penki reiškė maksimalų krūvį, vienas – ramų važiavimą. Vėliau atsirado pulso matuokliai, tačiau jie vėlavo – pulsas pakildavo tik po kelių minučių, todėl tai nebuvo tikslus būdas sekti krūvį.

Tikras perversmas įvyko atsiradus galios matuokliams. Jie iš karto parodė, kiek vatų generuoji, tad galėjai tiksliai dozuoti pastangas nuo pat pirmos minutės. Jei žinai, kad tavo darbingas lygis yra, tarkime, 350 vatų, važiuoji pagal tai, nepriklausomai nuo pulso. Pulsas po kelių sekundžių vis tiek pakils, bet tu jau nebūsi persitempęs. Tai leido treniruotis kur kas efektyviau.

Šiandien technologijos pažengusios dar toliau – laikrodžiai ir juostos matuoja ne tik pulsą ar galią, bet ir miego kokybę, nuovargį, net prognozuoja savijautą. Tobulėjimas toks spartus, kad kartais sunku suspėti viską sekti. Tačiau būtent tai ir yra didžiausias pokytis – profesionalo įrankiai šiandien prieinami kiekvienam mėgėjui.

Kai pradėjote naudoti išmanųjį laikrodį, kokius laikrodžio rodomus duomenis labiausiai sekėte? 

Iš pradžių daugiausia dėmesio skyriau greičiui, kilometrams ir pulsui – po treniruotės žiūrėdavau, kiek iš tikrųjų pavargau. Vėliau atsirado poreikis sekti ir daugiau rodiklių: jėgą bei pedaliažą – kiek kartų per minutę koja apsuka vieną ratą. Dviračių sporte iš esmės yra penki pagrindiniai skaičiai, į kuriuos žiūrime: kilometrai, pedaliažas, greitis, pulsas ir jėga. Jie kartu parodo visą sportininko paveikslą.

Šiandien išmanieji laikrodžiai leidžia matyti dar daugiau – ne tik treniruotės duomenis, bet ir miego kokybę, nuovargį, savijautos prognozes. Visa tai padeda suprasti kūną plačiau, ne tik per sportą, bet ir per kasdienį gyvenimą.

O ką patartumėte stebėti pradedantiesiems?

Mėgėjams svarbiausia – kad laikrodis rodytų tikslias krūvio intensyvumo zonas ir perspėtų, jei peržengi ribą. Labai naudinga, kai prietaisas primena pavalgyti ar atsigerti ilgesnės treniruotės metu – jei pavėluoji, iškart tampi silpnesnis, todėl tokie signalai iš tiesų padeda. O kasdieniame gyvenime labai palengvina pranešimai bei skambučiai laikrodyje. Atrodo smulkmena, bet kai sėdi ant dviračio, nereikia ieškoti telefono kišenėse – matai viską iškart ir gali greitai sureaguoti.

Kaip vertinate išmaniuosius laikrodžius sporte ir kasdienybėje? Kokias funkcijas pats labiausiai vertinate?

Man jie labai naudingi, nes leidžia stebėti svarbiausius rodiklius tiek treniruotėse, tiek po jų. Dabar pats naudoju „Huawei Watch GT 6“ – pirmiausia nustebino baterija: net ir naudojant pilnu pajėgumu jis kelias dienas laiko be įkrovimo. Anksčiau turėti laikrodžiai taip ilgai netarnaudavo.

Patiko ir valdymas „karūnėle“ – nereikia tepti pirštais ekrano, kai rankos purvinos ar šlapios. Sukimo funkcija leidžia greitai pereiti per meniu, o ekranas išlieka švarus. Smagu ir tai, kad laikrodis atsparus vandeniui – važiuodami kelis kartus stipriai sulijome, bet funkcionalumui tai neturėjo jokios įtakos. Be to, yra džiovinimosi funkcija, kurios anksčiau niekur nemačiau – mūsų sporte, kur drėgmės neretai daug, tai itin praktiška. Labai vertinu ir galimybę realiu laiku matyti vadinamąją virtualią galią – tai duomenys, kurie anksčiau buvo prieinami tik naudojant brangius galios matuoklius, o dabar tapo pasiekiami kiekvienam mėgėjui.

Dar vienas pliusas – pranešimai. Važiuodamas dviračiu iškart matau, ar atėjo žinutė, ar el. laiškas, ir galiu greitai sureaguoti. Kartą visai dienai išvažiavau be telefono, ir visiškai nieko netrūko – užteko vien laikrodžio. Atrodo smulkmenos, bet sportininkui jos labai svarbios: taupo laiką, suteikia ramybės ir leidžia susikoncentruoti tik į važiavimą. Šiandien technologijos suteikia galimybę kiekvienam mėgėjui treniruotis kaip profesionalui – tereikia noro ir tinkamo įrankio.