Atostogų noras stipresnis už krizes: lietuviai vis dažniau renkasi keliones

Vienas iš svarbiausių veiksnių, padėjusių išlaikyti sektoriaus augimą, buvo greitas ir operatyvus Lietuvos oro uostų (LTOU) darbas situacijų valdymo metu. Tuo pačiu metu verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad valstybė galėjo aktyviau įsitraukti sprendžiant krizinius iššūkius, ypač trūkstant oficialaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmo.

Galiausiai labai svarbu suprasti, kad statistika rodo ne tik praeities rezultatus, bet ir tendencijas, kurios gali daryti įtaką 2026 metų sezonui. Keliautojų poreikiai keičiasi, sezonai tampa lankstesni, o konkurencija auganti, todėl svarbu žinoti, kas lėmė 2025 metų sėkmę ir kaip ji gali tęstis.

Kelionių verslas iššūkių metu

2025 metai organizatoriams, kurie siūlo pilno aptarnavimo keliones, buvo tikrai sėkmingi. Balionų krizė turėjo įtakos lėktuvų eismui ir kai kurių reisų vykdymui, tačiau verslas sugebėjo prisitaikyti situacijai. Daugelis kelionių agentūrų ne tik išlaikė klientų skaičių, bet ir didino jų skaičių.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė pabrėžė, kad nepaisant iššūkių, verslas sugebėjo susitvarkyti su užduotimis ir išlaikyti paslaugų kokybę. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad buvo trūkumų valdant krizę valstybės lygmeniu, ypač oficialaus krizės valdymo grupės suformavimo stoka.

LTOU darbas valdant padėtį buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, padėjusių sektoriui ne tik išsilaikyti, bet ir augti. Greitas reagavimas į pokyčius padėjo užtikrinti, kad kelionės būtų vykdomos sklandžiai.

Augantis užsakytų skrydžių poreikis ir statistika

Statistika rodo, kad užsakomųjų skrydžių paklausa 2025 metais augo. Šis sektorius pritraukė beveik milijoną keliautojų, o tai yra devynių procentų augimas lyginant su 2024 metais. Tai rodo, kad keliautojų pasitikėjimas tokiomis paslaugomis išlieka stiprus.

Augimas taip pat parodo, kad keliautojai ne tik grįžo po pandemijos įprastu tempu, bet ir atrado naujus kelionės būdus. Didėjantis skaičius reiškia, kad rinkoje vyrauja konkurencija, kuri skatina paslaugų tobulinimą.

Didėjantis klientų skaičius taip pat leidžia organizatoriams geriau prognozuoti sezoniškumą ir planuoti pasiūlą, atsižvelgiant į keliautojų pageidavimus.

Kainų augimo valdymas ir konkurencija

Svarbus dalykas, kurį pavyko pasiekti 2025 metais, yra kainų augimo suvaldymas. Lietuvos organizatorių siūlomų kelionių vidutinė kaina išliko santykinai stabilesnė nei daugelyje kitų Europos rinkų.

Vidutinė kelionės kaina siekė apie 900 eurų, o tai yra maždaug dešimčia procentų daugiau nei pernai. Toks kainos pokytis yra mažesnis nei matomas kai kuriose kitose šalyse, kur infliacija ir paslaugų kainos augo sparčiau.

Konkurencija tarp vietinių organizatorių padėjo išlaikyti kainas patrauklias keliautojams ir tuo pačiu leidžia verslui išlikti konkurencingam tarptautinėje rinkoje.

Sezoniškumo pokyčiai tarp keliautojų

Įdomi tendencija, kuri pastebima pastaraisiais metais, yra keliautojų elgsena. Lietuviai vis labiau renkasi ne tradicinį vasaros sezoną, o šalutinius mėnesius kaip balandį, gegužę, rugsėjį ir spalį.

Būtent šiais mėnesiais keliautojų skaičius buvo net didesnis nei vasaros mėnesiais, kai tradiciškai vyksta daugiausia kelionių. Tai rodo, kad keliautojai ieško lankstesnių ir dažnai pigesnių variantų, vengdami didžiausio sezono brangumo.

Tokie pokyčiai taip pat suteikia galimybių kelionių organizatoriams išplėsti pasiūlą ne tik vasaros mėnesiams, bet ir kitu laiku.

Oro uostų veiklos rezultatai nepaisant krizių

Nors balionų krizė paveikė Vilniaus oro uosto veiklą, metiniai rezultatai vis tiek išliko teigiami. Lietuvos oro uostai išlaikė didžiausią keliautojų srautą tarp Baltijos šalių – tai yra svarbus rodiklis visam regionui.

Vilniaus oro uostas, nors ir patyrė tam tikrą spaudimą dėl balionų krizės, augo apie šešiais procentais. Tai rodo, kad bendras kelionės poreikis išlieka stabilus, o oro transporto sektorius sugeba atsigauti net ir susidūręs su nenumatytomis kliūtimis.

Jei nebūtų buvę šių trikdžių, augimas sostinės oro uoste galėjo būti dar didesnis, sako turizmo verslo atstovė.

Keliautojų pasirinkimai ir oro uostų alternatyvos

Dalies keliautojų pasirinkimai keičiasi ne tik dėl sezono, bet ir dėl patogumo ar kainų. Šiaurės Lietuvos gyventojams dažnai patogiau naudotis Rygos oro uostu, o kiti keliautojai renkasi skrydžius iš Lenkijos oro uostų.

Tokie pasirinkimai kartais lemia didesnį ekonominį efektyvumą – kelionė iš užsienio oro uosto gali sutaupyti nuo dešimties iki penkiolikos procentų, ypač mokyklinių atostogų metu.

Dar viena vartotojų grupė – tie, kurie vengia Vilniaus oro uosto dėl balionų krizės. Jie tiesiog renkasi kitus išvykimo taškus, kad išvengtų galvos skausmo ar rizikos, susijusios su vietine oro uosto veikla.

Žiemos krizės kontekstas ir ekstremalios priemonės

Praėjusiais metais dėl intensyvėjančių balionų srautų iš Baltarusijos buvo ne kartą stabdoma Vilniaus oro uosto veikla. Toks netikėtas pavojus privertė Vyriausybę paskelbti ekstremaliąją situaciją visoje šalyje.

Laikinai buvo uždaryti kai kurie pasienio kontrolės punktai, bet vėliau, siekiant spręsti situaciją, jie buvo atidaryti anksčiau nei planuota, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis keliautojams ir logistikos grandinei.

Tokios priemonės parodė, kad net sudėtingomis sąlygomis įmanoma rasti sprendimus, kurie padeda išlaikyti tiek saugumą, tiek transporto paslaugų tęstinumą.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.