Vaiko pagalbos šauksmą atskleidžianti jautri A. Kišonaitės instaliacija sukrečia Klaipėdos stotyje

Į klausimą, ar vaikystė gali įkvėpti kurti, menininkė Agnė Kišonaitė atsako paprastai – vaikystė jos kūryboje yra ne vien nostalgija, bet ir kvietimas kiekvienam pažvelgti į save giliau. Kalbėdama apie savo meninę instaliaciją, kurioje seni pliušiniai žaislai vėl atranda prasmę, kūrėja pabrėžia, kad tai – tylus, bet galingas kvietimas pamatyti vaiką, kuriam reikia pagalbos. Savo kūriniu A. Kišonaitė siekia patraukti žiūrovo dėmesį, netikėtai jį sustabdyti, sužadinti emociją ar paskatinti susimąstyti.

Instaliaciją įkvėpė kampanija „Išgirsk pagalbos šauksmą“

Meninę instaliaciją įkvėpė SOS vaikų kaimai Lietuva kampanija „Išgirsk pagalbos šauksmą“, skirta vaikams, kurie išgyvena krizes tyliai, be žodžių. Dalis instaliacijoje panaudotų žaislų surinkti iš SOS vaikų kaimo šeiminių namų ir SOS tetų. Menininkės teigimu, šie žaislai atkreipia dėmesį į nuolatinės globos svarbą ir skatina susimąstyti apie pagalbą vaikui.

Agnė Kišonaitė pasakoja, kad kūryba jai visuomet buvo būdas kalbėtis apie tai, kas jautru ir svarbu. Užaugusi sovietmečiu, kai trūko žaislų ir galimybių svajoti, ji išmoko kurti iš to, ką turi po ranka. Ši patirtis iki šiol atsispindi jos darbuose – nuo perdirbtų objektų iki netikėtų medžiagų, kuriose ji įprasmina vaikystės prisiminimus ir jausmus.

Vaikystė kūryboje – kelias į savo emocinę atmintį

Pasak menininkės, vaikystė jos kūryboje – tai kvietimas pažvelgti į savo emocinę atmintį ir prisiminimus, kurie formuoja mūsų santykį su pasauliu. Ryškios spalvos, aiškios formos ir vizualinė švara jos darbuose yra būdas pažadinti žiūrovo prisiminimus ir paskatinti jį mąstyti.

Šiuo metu instaliacija eksponuojama Klaipėdos geležinkelio stotyje. Pavasarį ji sugrįš į Vilnių ir bus rodoma iki Tarptautinės vaikų gynimo dienos, taip tęsiant tylų, bet svarbų pokalbį apie vaiko pagalbos šauksmą.