Aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai atsidūrė Seimo akiratyje: svarstomi pokyčiai

Parlamentarė teigia, kad verslo liudijimai ir individualios veiklos pažymėjimai kontaktines paslaugas teikiantiems užsieniečiams galėtų būti išduodami tik pateikus valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą. 

„Šiai dienai įsigaliojus lietuvių kalbos reikalavimui, laikantis prevencinio veikimo logikos, svarbu įsitikinti, kad žmonės, pradedantys su klientų aptarnavimu susijusias veiklas, turėtų įrodyti, kad moka lietuvių kalbą mažiausiu A1 lygiu. Žinome atvejų, kai pavežėjai randa sistemos apėjimo būdą deklaruodami, kad yra kurčnebyliai. Tokiu būdu ignoruojama prievolė mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė. 

Todėl konservatorė ragina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) koreguoti teisės aktus. Siūloma įtraukti reikalavimą, kad registruojant individualią veiklą ar įsigyjant verslo liudijimą asmuo privalėtų pateikti kalbos mokėjimo lygio pažymėjimą. 

Seimo narė inicijavo įstatymų pokyčius, pagal kuriuos visi parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas asmenys privalo užtikrinti, kad klientai lietuvių kalba būtų aptarnaujami ne žemesniu nei baziniu lygiu. 

ELTA primena, kad Seimas 2024 metais pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas būtų teikiama valstybine kalba.

Vyriausybė pernai lapkritį taip pat pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui nustatyti bazinę kalbos mokėjimo kategoriją pagal A1 lygį.

Įstatymo reikalavimai įsigaliojo šių metų sausio 1 dieną.

Migracijos departamento duomenimis Lietuvoje gyvena apie 204 tūkst. užsieniečių. Didžioji dalis – apie 70 tūkstančių – dirba statybų ir tarptautinių krovinių gabenimo srityse, kurioms kalbos mokėjimo reikalavimas nėra taikomas.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.