Ar pavasaris ateis gerokai anksčiau? Keisti sniego ženklai stebina specialistus ir sodininkus

Vasario ir kovo pradžia daugeliui – nuovargio metas, kai pilkas dangus ir nesibaigiantis sniegas slegia. Tačiau specialistai ir gamtos žinovai ragina pakelti akis aukščiau – pavasario saulė jau keičia savo kampą ir tampa tikra „gyvybės nešėja“. Kartais užtenka kelių valandų ryškesnės šviesos, kai automobilyje prireikia nuleisti skydelį nuo saulės ar kambaryje ant sienos išryškėja ryškūs kambarinų augalų šešėliai, ir vidinė būsena tuoj pat pasikeičia. Šis šviesos lūžio taškas – pirmasis ženklas, kad žiemos galybė netrukus baigsis.

Sniego stichija ir sodo išbandymai

Šią žiemą sodai atrodo neįprastai galingi ir vizualiai įspūdingi. Vietomis sniego danga tokia aukšta, kad šeimininkai nebemato net aukščiausių krūmų. Gyvatvorės, kurios vasarą išdidžiai siekia žmogaus ūgį, dabar primena retai iš kupstų styrančius pagalius. Po sunkia sniego našta augalų siluetai pasikeičia neatpažįstamai – medžių šakos linksta iki žemės, o net ir patyrusiems sodininkams tenka „gelbėti“ savo pušis ir tujas, tiesiog brendant per sniegą ir bandant jas išvaduoti iš baltojo kalėjimo.

Tokia žiema teikia ne tik estetinį grožį, bet ir daug praktinių iššūkių. Daug kur pranešama apie nulaužtas šakas ir pažeistas lengvas konstrukcijas, nes temperatūros svyravimai buvo itin staigūs – nuo atlydžio ir lietaus srautų iki dvidešimties laipsnių šalčio vos per vieną naktį. Tokiomis sąlygomis sodui tenka didžiulis krūvis, tačiau būtent po tokių atšiaurių žiemų pavasarinis gamtos pabudimas būna ypač įspūdingas.

Keisti radiniai sodo namelyje

Ruošdamiesi pirmajam pavasariniam sėjimui, daugelis traukia į sodo namelius ar sandėliukus ieškoti ten nuo rudens paliktų indų ir įrankių. Čia neretai laukia netikėtumai, primenantys apie negailestingą gamtos realybę. Žiemos metu nešildomose, negyvenamose patalpose dažnai prieglobstį randa smulkūs graužikai ar net kurmiai, kurie ne visuomet atlaiko didžiuosius šalčius.

Pastebėta, kad kurmių ar pelių atsiradimas ten, kur jų nesitikima, net jei gyvūnai jau „persikėlę į geresnius medžioklės plotus“, žmonėms kelia stiprių emocijų. Nors visi puikiai suvokiame gamtos ciklus, netikėta akistata su žuvusiu sodo gyventoju tarp sėklų indelių gali gerokai išgąsdinti. Tačiau gamtos stebėtojai tokius nutikimus neretai vertina kaip ženklą – jeigu net požemių gyventojai keičia savo aplinką, dideli pokyčiai gamtoje jau visai arti.

Kokie augalai išgyvena net po storiausiu sniegu?

Nors šalia pastatų supilti sniego kalnai kai kur gerokai viršija žmogaus ūgį, sode netrūksta augalų, demonstruojančių stulbinamą ištvermę. Pastebėta, kad kai kurie rudenį nenuvalyti vienmečiai augalai vis dar stovi virš sniego – tartum šalčiai jų nė nebūtų palietę. Specialistai sako, kad tai geras ženklas: pavasarį tokie augalai gali natūraliai išsibarstyti ir sėkmingai tęsti savo gyvavimą sode be papildomų pastangų.

Šiuo metu sodo dekoratyvumą daugiausia kuria būtent švarus, baltas sniegas, paslepiantis visas vasaros klaidas ir netvarką. Nors sodininkus šiek tiek gąsdina būsimi nuostoliai, kuriuos atskleis atlydys, vis dėlto pavasarinės šilumos laukimas paprastai nugali. Tai tas metas, kai sodas dar miega, tačiau saulės šviesa jau ima „tvarkyti“ gamtą naujam sezonui.

Žiemos „mantų rinkimas“ ir paskutinis chaosas sode – patikimas ženklas, kad netrukus baltą apdarą pakeis pirmieji pavasariniai daigai. Kai namuose šviesa tampa kitokia – skaidri, pavasariška, – tampa aišku, jog žiema jau kraunasi lagaminus.