Gaisrų Lietuvoje daugiau, bet mirčių mažėja: pernai žuvo 70 žmonių ir nė vieno vaiko

Departamento teigimu, nors praėjusiais metais, lyginant su užpernai, gaisrų skaičius išaugo, tačiau mažėjo juose žuvusiųjų asmenų. 

„Esminė gera žinia, (…) (pernai – ELTA) žuvo 70 gyventojų. Lyginant su 2024 m. šis procentas sumažėjo beveik 18 proc. Tai yra nuo 85 (žūčių –  ELTA) iki 70“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Požėla. 

„Ypatingai gera žinia, kad praėjusiais metais nežuvo nė vienas vaikas. Deja, ankstesniais metais, statistika rodo, kad nuo 2020 iki 2024 metų vaikų gaisruose žūdavo nuo vieno iki trijų“, – akcentavo jis. 

Anot PAGD vadovo, daugiausiai mirčių gaisruose pernai fiksuota pirmadieniais, naktiniu paros metu. 

„Pavojingiausia diena, kai daugiausiai žūdavo yra pirmadienis, naktinis paros metas“, – kalbėjo R. Požėla, pažymėdamas, kad statistiškai dažniausiai tai būdavo maždaug 65 metų vyrai.

Pasak R. Požėlos, mirčių gaisruose priežastys eilę metų išlieka panašios. Jas dažniausiai lemia neatsakingas gyventojų elgesys. 

„Pagrindinės priežastys, vis dar, susijusios su neatsakingu elgesiu: rūkymas lovose, įvairūs elektros instaliacijos gedimai, kaminai, krosnys ir (dūmų – ELTA) detektorių nebuvimas“, – žurnalistams sakė PAGD viršininkas. 

Anot departamento vadovo, nors pernai, palyginti su užpernai, šalyje šiek tiek išaugo gaisrų skaičius, Lietuva nėra vienintelė tokia šalis. Pasak jo, tai bendra regiono tendencija. 

„Kas padidino gaisrų skaičių, tai bendros regioninės tendencijos. Tas pats ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lenkijoje. Tai yra pavasaris, labai padidėjęs ir ženkliai išaugęs gaisrų viešose vietose skaičius. Liaudiškai tariant, pievų, žolės gaisrai, tai tas išaugino“, – teigė PAGD vadovas. 

R. Požėla akcentuoja, jog ilgalaikė gaisrų statistika yra pozityvi, mat dar prieš 20 metų šalyje buvo fiksuojama kur kas daugiau gaisrų nei dabar. 

„Kalbant apie gaisrų skaičių, prieš 20 metų šalyje kildavo maždaug apie 24 tūkst.“, – teigė jis. 

Tarnyba pabrėžia, jog iki 2030-ųjų pasiekti ne daugiau kaip 30 žuvusiųjų gaisruose.

„Ar tai įmanoma? Manyčiau, kad taip. Kaip tai įmanoma? Turėtume dar proaktyviau veikti prevenciškai, dar labiau siekti, kad žmonės mūsų ne tik klausytų, bet ir girdėtų“, – pabrėžė R. Požėla. 

Pernai daugiausia gaisrų Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės 

Remiantis departamento duomenimis, praėjusiais metais 2567 gaisrai užfiksuoti Vilniaus apskrityje. Šis skaičius, palyginti su kitomis apskritimis – didžiausias šalyje. Tuo metu mažiausiai gaisrų kilo Tauragės apskrityje. 

„Paskui rikiuojasi Kaunas, Klaipėda ir Šiaulių apskritys (…). Esminis akcentas yra, kad net 28 proc. nuo viso bendro gaisrų skaičiaus pernai kilo atvirose teritorijose“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas. 

 „Turime Tauragės apskritį, kur Lietuvoje kilo mažiausiai gaisrų. Toliau rikiuojasi Marijampolė (…). Tauragės apskrityje taip pat (nefiksuota – ELTA) nė vieno žuvusio žmogaus per praėjusius metus. Klaipėdos mieste taip pat nebuvo nė vieno žuvusio asmens“, – tęsė jis. 

Tuo metu kalbėdamas apie žūtis gaisruose, K. Agintas išskyrė netolygų miestų ir kaimų pasiskirstymą.

 „Miestuose pernai žuvo 24 asmenys, o kaimiškose vietovėse 46. Tendencija yra tokia, kad kaime dvigubai daugiau asmenų praranda savo gyvybes gaisrų metu“, – kalbėjo PAGD vadovo pavaduotojas. 

Šiemet fiksuotos trys žūtys gaisruose

PAGD duomenimis, 2026-ųjų metų pradžia taip pat kol kas yra pozityvi. Per dvi šių metų savaites gaisruose žuvo mažiau žmonių, nei tuo pat metu 2025 m.

„Kalbant apie šių metų dviejų savaičių tendencijas – jos pakankamai pozityvios, nors vėlgi, šią naktį įvykęs gaisras Kauno rajone pasiglemžė trečią šiais metais gyvybę ir šiai minutei (šiemet – ELTA) turime 3 žuvusiuosius. Praėjusiais metais per analogišką laikotarpį turėjome 5 žuvusiuosius“, – teigė PAGD viršininkas. 

Šiais metais sumažėję visi statistiniai rodikliai, lyginant su praėjusių metų pirmomis savaitėmis. Išaugo tik išgelbėtų iš gaisruose skaičius. Šiais metais jau išgelbėjome 18 žmonių, praėjusiais metais tokių buvo 14“, – akcentavo jis. 

Daugiau dėmesio civilinei saugai, bet priedangų dar nepakanka

Kaip informuoja departamentas, praėjusiais metais šalyje atlikti 3 gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimai. Kaip akcentuoja R. Požėla, palyginti su užpernai, pavyko padidinti sirenų skaičių, dėl to daugėjo ir perspėjamų gyventojų. 

„Sirenų skaičių per metus padidinome nuo 944 – kartu dirbat su Vidaus reikalų ministerija – iki 1170. Atitinkamai jomis perspėjamų gyventojų skaičių padidinome nuo 57 iki 67 proc.“ – teigė jis. 

Be to, per 2025 metus išaugo ir įrengtų priedangų Lietuvoje skaičius, o nustatytą tikslą pilnai pasiekė 35 šalies savivaldybės. 2024 m. tokių savivaldybių būta 28. 

„Praėjusiais metais priedangų, kuriuose galėtų būti apsaugomi gyventojai, procentas padidėjo nuo 77 iki 82 proc.“ – kalbėjo PAGD direktorius. 

Remiantis PAGD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 6 513 priedangų, kai pernai sausį jų buvo 6 437.

Anot vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, toliau būtina skirti daugiau dėmesio priedangų modernizavimui, jog jos ir praktiškai galėtų tinkamai atlikti savo funkciją. 

„Šiandien mes pereiname nuo kokybės į kiekybę. Taip, yra identifikuota patalpų, kurios yra pažymėtos planuose, kad tai yra priedanga, bet tikrai tai tik pradžia, dėl to, kad daug dar reikia padaryti tam, kad ta priedanga funkcionuotų, kaip priedanga – būtų rimta ir atitiktų minimalius reikalavimus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Kondratovičius. 

„Šiandien mes jau pradėjome tuos darbus. Du kvietimai praėjusiais metais, kurie buvo organizuoti savivaldybėms, jau duoda pirmus rezultatus. Jau yra sutvarkytos pirmos patalpos pagal savivaldybėms skirtą finansavimą“, – tęsė jis. 

BPC: 30 proc. skambučių pernai sudarė fiktyvūs pranešimai

Veiklos rezultatus ketvirtadienį pristatė ir Bendrasis pagalbos centras (BPC). Jo duomenimis, praėjusiais metais centro darbuotojai atsiliepė į daugiau nei 1,8 mln. pagalbos skambučių. Lyginant su pernai šis skaičius sumažėjo 130 tūkst.

Tiesa, centro duomenimis, tik 70 proc. skambučių buvo pagrįsti pagalbos prašymai, kurie buvo perduoti atsakingoms tarnyboms, likusią dalį sudarė informaciniai arba nepagrįsti gyventojų kreipimaisi ir skambučiai. 

Pasak BPC viršininko Liutauro Šinkūno, pernai identifikuoti 6 pranešėjai, daugiausiai kartų skambinę pagalbos centrui be jokio svarbaus tikslo. 

„6 aktyviausi skambintojai, kurie skambina be tikslo, norėdami pasišnekėti, sutrukdyti bendrajam pagalbos centrui darbą, per 2025 m. sugeneravo beveik 21 tūkst. skambučių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Šinkūnas. 

Pasak L. Šinkūno, šie skambintojai yra psichinę negalią turintys asmenys, taip pat nubausti asmenys. 

„Tie skambučiai kartais būna įžeidžiantys, kartais šiaip pasikartojantys, skambina be tikslo. Turime užlaikymo sistemą, kur tokie žmonės papuola į tam tikrą filtrą tam tikram laiko tarpui (…). Bet jie yra ant tiek kantrūs, kad sugeba sulaukti ir 5, ir 10 minučių ir vis tiek prisiskambinti bei tą skambutį generuoti“, – kalbėjo centro vadovas. 

„Tie skambučiai yra labai įvairūs. Priklauso nuo savaitės dienų, mėnulio fazių. Ir kaip mes sakome, tos trys „P“ yra sunkiausiausios – pilnatis, pašalpos ir penktadienis“, – tęsė jis. 

Anot BPC viršininko, praėjusiais metais pagalbos tarnyboms buvo perduota daugiau nei 1,2 mln. pranešimų. 

Daugiausia – 564 tūkst. įvykių pernai registruota šalies policijos pajėgoms. Greitosios medicinos pagalbos tarnybai buvo užregistruoti 505 tūkst. įvykių. 

Tuo metu Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į įvykius siųstos 32 tūkst. kartų, aplinkosaugos darbuotojai – 24 tūkst. kartų. 

BPC taip pat nurodo, jog vidutinis atsiliepimų į skambučius laikas eilę metų išlieka stabilus – 3 sekundės, o kritinėse situacijoje darbuotojai sprendimus priima per pirmąsias dešimt sekundžių. 

BPC yra PAGD pavaldi įstaiga. Centras įkurtas 2003 metais, o nuo 2021 m. numeris 112 Lietuvoje tapo vieninteliu skubios pagalbos telefonu. 

Šiuo metu PAGD dirba beveik 4 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 3 tūkst. – ugniagesiai gelbėtojai. Tarnybos pajėgos veikia visą parą ir užtikrina operatyvų reagavimą į nelaimes, grėsmes bei ekstremaliąsias situacijas Lietuvoje.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.