Karinė simuliacija išgąsdino visuomenę: pasakė, ką iš tiesų reiškia minimos grėsmės Lietuvai

Tokios žinutės dažnai atrodo grėsmingai, ypač kai kalbama apie karinius veiksmus ir konkrečias geografines vietoves. Vis dėlto svarbu suprasti, kokiame kontekste tokios simuliacijos atliekamos ir ką jos iš tikrųjų reiškia.

Jūs turite žinoti, kad tokio pobūdžio informacija nėra pranašystė ar perspėjimas apie neišvengiamus įvykius. Tai yra dalis nuoseklaus karinio planavimo proceso, kuris vykdomas siekiant didinti valstybės saugumą.

Kas yra karinės simuliacijos ir kam jos reikalingos

Karinės simuliacijos, dar vadinamos wargaming, yra naudojamos kariuomenėse kaip operacijų planavimo dalis. Jų metu modeliuojamos galimos situacijos, pavyzdžiui, valstybės gynyba ar konkrečių regionų apsauga.

Tokiose simuliacijose viena karinio štabo dalis atlieka priešo vaidmenį, kita planuoja savųjų pajėgų veiksmus. Tikslas nėra nustatyti, kas laimės, ar nuspėti ateitį. Pagrindinis siekis yra nustatyti silpnąsias vietas ir jas pašalinti dar iki galutinio sprendimų priėmimo.

Jūs turėtumėte suprasti, kad tik po tokio proceso gimsta realūs operacijų planai. Be simuliacijų neįmanoma objektyviai įvertinti galimų rizikų ir parengti efektyvios gynybos.

Fantazijai vietos beveik nėra

Dažnai manoma, kad tokiose simuliacijose kuriami hipotetiniai ir nuo realybės nutolę scenarijai. Tačiau realybė yra kitokia. Galimi priešo veiksmai yra grindžiami konkrečiais žvalgybos duomenimis.

Už priešo pusę dažniausiai žaidžia žvalgybos funkcijas atliekantys kariai, kurie remiasi turima informacija apie priešo pajėgumus ir ketinimus. Kiekvienas simuliuojamas veiksmas yra vertinamas pagal aiškius kriterijus.

Veiksmas laikomas galimu tik tada, jei priešas turi tam reikalingus pajėgumus ir realią valią juos panaudoti. Todėl tokiose simuliacijose nėra vietos laisvai interpretacijai ar vaizduotei.

Kodėl skirtingos organizacijos atlieka simuliacijas

Karinio pobūdžio simuliacijas gali atlikti įvairios organizacijos ir skirtingais tikslais. Vienos siekia tobulinti taktinius sprendimus, kitos analizuoja strateginius scenarijus ar vertina infrastruktūros pažeidžiamumą.

Tokius procesus verta vertinti pagarbiai, bet kartu išlaikant sveiką žmogišką nuovoką. Nė viena simuliacija negali tiksliai numatyti neprognozuojamo priešo elgesio.

Todėl vienintelis racionalus kelias mažinant pažeidžiamumą yra nuolatinis pasirengimas ir rėmimasis turimais faktais. Jūs galite būti tikri, kad kariuomenė planuoja veiksmus remdamasi realiais duomenimis, o ne prielaidomis.

Grėsmės vertinimas ilgalaikėje perspektyvoje

Ilgalaikėje perspektyvoje sunku tikėtis, kad Rusija nebekels grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO šalims. Dėl šios priežasties net ir tada, kai šiuo metu nefiksuojama pajėgų koncentracija prie sienų, budrumas nemažėja.

Tai, kad dabar nėra konstatuojama tiesioginė konvencinio puolimo grėsmė, nekeičia gynybos planų ar prioritetų. Jūs turite suprasti, kad saugumo politika grindžiama ne momentine situacija, o ilgalaikėmis tendencijomis.

Kariuomenės veiklos kryptys išlieka nuoseklios ir orientuotos į nuolatinį pasirengimą.

Kokie yra dabartiniai Lietuvos pajėgumai

Šiuo metu Lietuvos gynybos pajėgumus sudaro daugiau nei dvidešimt tūkstančių aktyvaus personalo karių. Be to, yra daugiau nei dvigubai didesnis rezervas, kurį galima aktyvuoti per labai trumpą laiką.

Kariuomenė turi pėstininkų kovos mašinas sausumos manevrui, 155 milimetrų artileriją, artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynybą, specialiųjų operacijų ir logistikos pajėgumus. Visa tai sudaro aiškią ir apčiuopiamą gynybinę galią.

Papildomai Lietuvoje yra dislokuota apie tris tūkstančius sąjungininkų karių su tankais, pėstininkų kovos mašinomis ir artilerija. Šie pajėgumai gali būti panaudoti nedelsiant, nelaukiant papildomų pastiprinimų.

Provokacijų rizika ir kasdienis budrumas

Net ir nesant tiesioginės puolimo grėsmės, išlieka provokacijų ir pavienių incidentų tikimybė. Tai ypač aktualu vykstant aktyviems agresijos veiksmams prieš Ukrainą.

Dėl to nuolat budi sausumos pajėgos, oro gynybos vienetai, specialiųjų operacijų pajėgos ir kiti kariniai elementai. Prireikus jie gali būti pasitelkti nedelsiant, net ir tą pačią dieną.

Jūs galite būti ramūs, kad reagavimo mechanizmai yra parengti ir nuolat testuojami.

Sąjungininkų vaidmuo ir sprendimų atsakomybė

Sąjungininkų ryžtu abejoti nėra pagrindo. Iki šiol visi įsipareigojimai buvo įgyvendinti, o sąjungininkų buvimas Lietuvoje nuosekliai stiprinamas.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad sprendimą pradėti valstybės ginkluotą gynybą priima pati Lietuva. Nei kolektyvinės sutartys, nei sprendimai kitose šalyse nedaro įtakos pirmajam kariuomenės veiksmų startui.

Jūs turite žinoti, kad valios gintis Lietuvoje netrūksta. Turimi ir nuolat kaupiami resursai bus naudojami taip, kaip reikės valstybei, nepriklausomai nuo bandymų skleisti abejones ar baimę.