Seimas nusprendė už mus visus: sužinokite, kokie finansiniai pokyčiai palies kiekvieną mūsų

Rudens sesijos pradžioje iš pareigų pasitraukė Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis. Naujuoju parlamento vadovu išrinktas Juozas Olekas. Aušrinė Norkienė paskirta Seimo Pirmininko pavaduotoja, o Raimondas Šukys – pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju. Seimui pritarus dvidešimtosios Vyriausybės programai, prisiekė Ministrų Kabineto nariai.

Apžvelgdamas sesijos darbus Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė intensyvų parlamentaro darbą ir ypač svarbius biudžetų priėmimo sprendimus:

„Per šiuos tris rudens sesijos mėnesius priėmėme apie 350 teisės aktų ir galime pasidžiaugti, kad didžioji jų dalis buvo pasiūlyta Seimo narių. Taip iš tiesų pateisinome parlamentinės respublikos vardą. Nebuvo aišku, kaip pavyks užbaigti rudens sesiją ir priimti pagrindinį sesijos teisės aktą – biudžetus. Galime didžiuotis, kad po įvairių ginčų ir pasiūlymų Lietuva turi biudžetą, kuriuo gali didžiuotis skirdama reikiamą dėmesį savo saugumui ir gynybai.“

Pasak J. Oleko, sprendimai dėl gynybos finansavimo buvo nelengvi, nes kartu reikėjo atliepti žmonių lūkesčius švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse, tačiau buvo rastas būdas užtikrinti reikiamas lėšas saugumui ir toliau diskutuoti dėl socialinio, švietimo, kultūros ir sveikatos sektorių stiprinimo.

Seimo Pirmininkas teigė, kad paskutinę sesijos dieną priimti sprendimai yra itin reikšmingi: patobulintas žvalgybos teisinis reguliavimas, sustiprintas aplinkosaugos reguliavimas, priimti sprendimai dėl auditų atlikimo siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų lėšų naudojimą ir klaidų taisymą.

J. Olekas pripažino, kad paskutinės sesijos savaitės buvo kupinos įtampos, tačiau išreiškė viltį, jog pavyks išspręsti kilusius klausimus dėl nacionalinio transliuotojo: po diskusijų su pozicijos, opozicijos ir visuomenės atstovais, jo teigimu, einama teisinga kryptimi, siekiant vieno geriausių visuomeninio transliuotojo įstatymų Europoje.

Rudens sesijoje daugiausia dėmesio skirta kitų metų valstybės biudžeto, socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patvirtinimui, taip pat sprendimams, susijusiems su krašto saugumo stiprinimu.

Finansai, ekonomika ir energetika

Seimas pritarė 2026–2028 metų valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymui. Planuojama, kad 2026 m. valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 21 mlrd. 67 mln. eurų, o išlaidos – daugiau kaip 27 mlrd. 515 mln. eurų.

Pagrindiniame kitų metų finansiniame teisės akte daugiausia dėmesio skiriama trims prioritetams:

• žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui,
• gynybai,
• infrastruktūrai.

2026 m. gynybai numatoma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu sieks beveik 4,8 mlrd. eurų. Žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui numatyta 1 mlrd. 64,3 mln. eurų.

2026 m. minimali mėnesinė alga didės 115 eurų, arba 11,1 proc., ir sieks 1 153 eurus neatskaičius mokesčių. Pensijos didės 12 proc.: vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų. Didės ir socialinės išmokos.

Šalies infrastruktūrai numatyta skirti 815,5 mln. eurų. Iš jų:

• Kelių priežiūros ir plėtros programai – 436,6 mln. eurų,
• Valstybiniam kelių fondui – 178,8 mln. eurų,
• iš ES finansinės paramos – 200,1 mln. eurų.

Seimas vienbalsiai priėmė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuriuo nustatomos fiskalinės drausmės taisyklės. Jų tikslas – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, sudaryti sąlygas tvariam Lietuvos ekonomikos augimui ir įgyvendinti 2012 m. kovo 2 d. Fiskalinę sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Patvirtinti pakeitimai dėl atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokos. Jos nemokės gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia neviršija 100 kW, taip pat tais atvejais, kai per praėjusius kalendorinius metus, vertinant kiekvieną elektrinę atskirai, mokėtina gamybos įmokos suma nesieks 100 eurų. Surinktos lėšos bus išmokamos namų ūkiui (nebe kiekvienam asmeniui atskirai), kai asmuo ar asmenys gyvena 1,5 km spinduliu aplink elektrinę (iki šiol galiojo 5 km spindulys).

Patikslintas žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimas. Nutarta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtintus 15 ir 20 proc. progresinius GPM tarifus taikyti pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant šiai veiklai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jeigu pagal įstatymo nuostatas jos laikomos individualios veiklos pajamomis.

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, leisiančias išvengti reikšmingo dyzelinio kuro kainų padidėjimo nuo 2026 m. Nuspręsta 2026 m. stabdyti saugumo dedamosios augimą dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio, akvakultūros ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse reikmėms, paliekant šiuo metu galiojančią saugumo dedamąją.

Taip pat panaikintas reikalavimas labdaros gavėjams ir teikėjams Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti mėnesio ataskaitas.

Socialinė sauga

Priimtas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas. Juo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos sieks daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 8,789 mlrd. eurų.

2026 m. vidutinė senatvės pensija didės 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą didės 90 eurų (12,5 proc.) – iki 810 eurų.

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Pensijų kaupimo įstatymų pakeitimais sustiprinta pensijų fondų dalyvių interesų apsauga ir išplėstos galimybės pensijų fondams investuoti į Lietuvos ekonomiką, nukreipiant dalį sukauptų lėšų į vietinį verslą.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais:

• padidinta nedarbo draudimo išmokų priklausomybė nuo mokėtų įmokų,
• patobulinta sistema asmenims, sukaupusiems reikiamą stažą,
• prailgintas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminas priešpensinio amžiaus žmonėms.

Priimti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, numatantys didesnius pareiginės algos koeficientus mokslo darbuotojams. Nuo 2026 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos koeficientai didės 7,65 proc.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimais sutarta didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus ir mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Padidinti A, B ir C lygio specialistų ir B lygio struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai, kad minimaliai mėnesinei algai pakilus iki 1 153 eurų, jų darbo užmokestis būtų didesnis nei nekvalifikuotų darbuotojų.

Nuspręsta nuo kitų metų padidinti pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį 12,60 euro – iki 1 798 eurų. Pagal šį dydį skaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis.

Vidaus tarnybos statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai leis nuo kitų metų pagerinti pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas. Nustatyti didesni minimalūs statutinių pareigybių grupių algų koeficientai:

• 1 grupė – +1 proc.,
• 2 grupė – +3 proc.,
• 3 grupė – +5 proc.,
• 4–9 grupės – +7 proc.,
• 10 grupė – +10,8 proc.

Dėl to mažiausiai uždirbančių 6–10 pareigybių grupių vidaus reikalų statutinių tarnybų pareigūnų pareiginė alga didės. Taip pat nuspręsta 2 proc. didinti pareiginę algą visiems 10 grupės pareigūnams ir 1 proc. – visiems 9 grupės pareigūnams.

Išmokos šeimoms ir socialinė parama

Priimtos Išmokų vaikams įstatymo pataisos, kuriomis nuo 2026 m. birželio 1 d. nuspręsta didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui ar paėmus jį globoti – nuo 11 iki 14 bazinės socialinės išmokos dydžių. Nuo kitų metų vidurio ši vienkartinė išmoka sieks 1 036 eurus (dabar – 770 eurų).

Išplėsta išmokos vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis. Išmoką galės gauti visi vaiką auginantys tėvai (įtėviai) ar globėjai, kurie neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar jie mokosi ar studijuoja. Nuo 2026 m. birželio 1 d. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus skiriama ir tuo atveju, kai vienas iš tėvų ar globėjų mokosi pagal nuolatinės formos studijų arba profesinio mokymo programą.

Įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis patobulintas įvaikinimo ir globos teisinis reglamentavimas.

Naujos redakcijos Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymu pakeista socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių apskaičiavimo tvarka. Siekiama, kad ji geriau atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius bei labiau prisidėtų prie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo. Tai leis didinti išmokas:

• šalpos pensijų bazė nuo 250 eurų didės iki 261 euro,
• valstybės remiamos pajamos – nuo 223 iki 233 eurų,
• bazinė socialinė išmoka – nuo 70 iki 74 eurų,
• tikslinių kompensacijų bazė – nuo 210 iki 219 eurų.

Priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai. Jais:

• supaprastintos paramos gavimo sąlygos dirbantiems asmenims,
• patobulintas papildomos socialinės pašalpos skyrimas įsidarbinus, siekiant didinti motyvaciją dirbti ir likti darbo rinkoje,
• sudarytos palankesnės sąlygos paramai gauti vieniems vaikus auginantiems tėvams ir vaikams (asmenims) su negalia.

Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymų pataisomis įtvirtinta teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją. Taip pat užtikrinta asmenų su negalia teisė patekti ir būti viešose erdvėse, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis viešuoju transportu bei keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslaugomis.

Sveikatos sistemos ir Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymų pakeitimais daugiau teisių suteikta slaugytojų padėjėjams, detaliau reglamentuota slaugos ir slaugytojų padėjėjų veikla.

Krašto apsauga ir gynyba

Seimas įtvirtino palankesnes sąlygas gynybos pramonės plėtrai. Gynybos ir saugumo pramonės, Investicijų, Statybos, Žemės, Teritorijų planavimo, Elektroninių ryšių įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama:

• pritraukti daugiau investicijų į gynybos sektorių,
• skatinti greitesnį gynybos pramonės įmonių kūrimąsi ir plėtrą,
• užtikrinti spartesnį nacionaliniam saugumui svarbių strateginių projektų įgyvendinimą.

Valstybės gynybos fondo įstatymo pataisomis numatyta ir toliau Gynybos fondo lėšomis finansuoti:

• karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinės ir karinės paskirties) transporto infrastruktūros projektus,
• karinę infrastruktūrą, reikalingą priimančiosios šalies paramai užtikrinti.

Ypatingos skubos tvarka priimtos Aviacijos įstatymo ir Karinės jėgos naudojimo statuto pataisos, leidžiančios kariuomenei greičiau ir paprasčiau neutralizuoti Lietuvos oro erdvei grėsmę keliančius dronus, kartu užtikrinant civilinės aviacijos saugumą ribojamosiose zonose.

Priimtu nutarimu sutarta ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau nei trims mėnesiams, suteikti specialias Karinės jėgos naudojimo statute nustatytas teises kariams, teikiantiems pagalbą policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Seimas pritarė naujos redakcijos Žvalgybos įstatymui, kuriuo patobulintos esamos ir nustatytos naujos priemonės, leisiančios efektyviau ir lanksčiau užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui bei didinti tarnybos žvalgybos institucijose patrauklumą.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimai užtikrina didesnę Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, efektyvesnę įslaptintos informacijos apsaugą, atsisakant perteklinio reguliavimo ir mažinant administracinę naštą.

Seimas sustiprino Viešojo saugumo tarnybos vaidmenį užkardant pažeidimus objektuose, svarbiuose nacionaliniam saugumui.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimais žemės ūkio ir maisto ūkio politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui, siekiant užtikrinti šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais.

Parlamentarai pritarė siūlymui Valstybės kontrolei atlikti krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų valstybinį auditą.

Seimas nusprendė 2026–2027 m. siųsti Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus į 14 tarptautinių operacijų. Dalyvavimas jose išlieka svarbia Lietuvos indėlio į tarptautinį saugumą forma, prisidedant prie NATO strateginėje koncepcijoje numatytų uždavinių įgyvendinimo, ES bendros saugumo ir gynybos politikos stiprinimo, Jungtinių Tautų taikos palaikymo pastangų, daugiašalio ir dvišalio karinio bendradarbiavimo.

Aplinkosauga ir žemės ūkis

Siekdamas efektyvesnės aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros, Seimas priėmė naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą. Atnaujintu teisiniu reguliavimu siekiama:

• stiprinti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų galias,
• spartinti priežiūros procedūras,
• užtikrinti greitesnį neigiamo poveikio aplinkai stabdymą.

Atsižvelgiant į laukinės gyvūnijos pokyčius, įtvirtinta galimybė atlyginti ūkininkams rudųjų lokių ir lūšių padarytą žalą. Iki šiol tokia žala, taip pat žala bitynams, nebuvo registruojama ir vertinama.

Sugriežtinta atsakomybė už šiurkščius mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimus – už tokius pažeidimus bus galima konfiskuoti pažeidėjų transporto priemones.

Priimtos Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisos patikslino mažos taršos zonų reglamentavimą: miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų, mažos taršos zonos bus nustatomos privalomai.

Sveikatos apsauga

Seimas Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku paskyrė profesorių Dalį Jatužį.

Patvirtintas 2026 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas: daugiau kaip 4,309 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. PSDF biudžeto pajamos, palyginti su 2025 m., augs 369,5 mln. eurų, arba 9,4 proc.

Pagrindinę PSDF išlaidų dalį sudarys:

• daugiau kaip 3 mlrd. eurų – sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti,
• beveik 836,8 mln. eurų – vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms,
• 235,7 mln. eurų – sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisomis nuo 2026 m. liepos 1 d. įteisinta galimybė medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.

Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimais nustatyta, kad už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas PSDF biudžeto lėšomis, iš pacientų negali būti reikalaujama jokių papildomų mokesčių.

Teisėsauga ir teisėtvarka

Seimas paskyrė naujus Konstitucinio Teismo teisėjus – Julijų Sabatauską, Artūrą Driuką ir Haroldą Šinkūną. Taip pat pritarta Tomo Venckaus skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku ir Astos Pikelienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.

Parlamentarai pritarė Nidos Grunskienės skyrimui generaline prokurore antrai kadencijai.

Priimti teisės aktų pakeitimai, sugriežtinantys atsakomybę už kontrabandos nusikaltimus.

Baudžiamajame kodekse patikslinta valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Atitinkamai suderintos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos.

Stiprinant vartotojų apsaugą nuo klaidinančios informacijos, į Lietuvos teisę (Civilinį kodeksą ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą) perkeltos Europos Sąjungos direktyvų nuostatos. Jos numato, kad vartotojams turi būti teikiama aiški informacija apie prekių patvarumą ir taisomumą, kad jie galėtų priimti informacija grįstus pirkimo sprendimus.

Seimas įtvirtino pareigą būsimiems mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą.

Kultūra, švietimas ir svarbiausi įvykiai

Seimas nusprendė 2025 m. Laisvės premiją skirti Nepriklausomybės ir Laisvės puoselėtojui, vieninteliam 1991 m. liepos 31 d. Medininkų tragediją išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui Tomui Šernui.

Vienbalsiai priimtas naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Juo reglamentuojama Lietuvos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir jos teisinis valdymas, paveldo objektų paėmimas visuomenės poreikiams, jų apsaugos finansavimas, kompensacijos paveldo objektų valdytojams, žalos nustatymas ir atlyginimo sąlygos.

Sporto įstatyme teisiškai reglamentuotos Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Nustatyti žaidynių tikslai, periodiškumas, finansavimas, organizavimą užtikrinančios institucijos ir jų funkcijos, taip pat Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos vaidmuo.

Patikslinta centralizuoto priėmimo į švietimo įstaigas tvarka. Nustatyta, kad prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilių sudarymas, priimtų mokinių sąrašų tvirtinimas, informacijos apie priėmimą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį, sutarčių pasirašymas ir mokinių duomenų tvarkymas centralizuotai bus diegiami etapais 2026–2028 m.

Rudens sesijoje atmintinų dienų sąrašas papildytas trimis dienomis:

• birželio 11-oji – Lietuvos oreivių diena,
• birželio 14-oji – Pasaulinė kraujo donorų diena,
• lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena.

Pritarta siūlymams:

• 2027 metus paskelbti Vietos bendruomenių metais,
• 2028 metus – Lietuvos mokslo pasiekimų ir Martyno Počobuto, Lietuvos laisvės lygos ir Antano Terlecko bei Antano Mackevičiaus metais.

Seimo posėdyje surengta diskusija apie 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą ir diskusija „Europos Sąjungos plėtros perspektyva: šalių kandidačių pažanga ir Europos Komisijos rekomendacijos 2025 m.“

Posėdžio metu paminėtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės.

Seimas ratifikavo susitarimą dėl bendradarbiavimo steigiant Vilniuje Europos Tarybos informacijos punktą Baltarusijos žmonėms. Jame bus teikiama informacija apie Europos Tarybos veiklą, taip pat apie vertybes ir principus, įtvirtintus Europos Tarybos statute ir konvencijose.