Seime audringas sprendimas: konservatoriai imasi riboti balsavimo teises savivaldoje

Pasak projekto iniciatorių, Lietuva šiuo metu išsiskiria Baltijos šalių kontekste, nes yra vienintelė valstybė regione, vis dar leidžianti trečiųjų šalių piliečiams dalyvauti savivaldos rinkimuose tiek balsuojant, tiek kandidatuojant.

D. Asanavičiūtė-Gružaurskienė pabrėžia, kad augant migracijos srautams iš trečiųjų šalių ir didėjant Rusijos daromai įtakai bei bandymams kištis į rinkimus Europoje ir pasaulyje, būtina peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą.

Jos teigimu, siūlomas įstatymas yra reikalingas siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinius interesus ir užtikrinti valstybės saugumą, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje.

Laurynas Kasčiūnas akcentuoja, kad savivalda nėra vien techniniai klausimai, tokie kaip šaligatviai ar želdynai. Anot jo, savivaldybės priima sprendimus dėl švietimo politikos, biudžetų, infrastruktūros, viešųjų paslaugų ir bendruomenių saugumo.

Todėl, pasak TS-LKD frakcijos seniūno, balsavimo teisė savivaldos rinkimuose turi būti aiškiai siejama su Lietuvos pasirinkta europine ir transatlantine erdve. Jis pabrėžia, kad hibridinių grėsmių ir informacinio poveikio rinkimams akivaizdoje Lietuva negali tapti silpniausia grandimi regione.

Projekto autoriai atkreipia dėmesį, jog Europos Sąjungoje keturiolika valstybių savivaldos rinkimuose balsavimo teisę suteikia tik ES piliečiams. Lietuvos atveju siūloma pasirinkti platesnį, tačiau saugumo požiūriu subalansuotą modelį.

Pagal siūlomą tvarką balsavimo teisę vietos savivaldos rinkimuose išlaikytų tik tų valstybių piliečiai, kurios atitinka Lietuvos europinės ir transatlantinės integracijos kryptį. Tai apimtų Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių piliečius.

Konstitucijos keitimo ir Rinkimų kodekso pataisų projektai jau įregistruoti Seime. Planuojama, kad jie bus svarstomi artėjančioje pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo mėnesį.