12 tūkst. metų senumo paslaptis: seniausios mumijos pasaulyje džiovintos ne Egipte, o dūmuose Azijoje

Seniausios žinomos mumijos galėjo būti sukurtos net prieš 12 000 metų Azijoje, kur bendruomenės naudojo ne balzamavimą, o dūmų galią. Šie radiniai visiškai keičia mūsų supratimą apie žmonijos laidojimo papročius. 

Pasitelkę primityvias, bet veiksmingas priemones, medžiotojų ir rinkėjų bendruomenės iš Pietryčių Azijos sukūrė vieną seniausių žinomų mirusiųjų konservavimo formų. Tai rodo, kad poreikis išsaugoti kūnus ir palaikyti ryšį su mirusiaisiais yra universalus ir labai senas.

Archeologų komandos išanalizavo šiuos atradimus, pasitelkdamos pažangius metodus, tokius kaip rentgeno difrakcija ar infraraudonosios spinduliuotės spektroskopija. Rezultatai atskleidė, kad tai nebuvo atsitiktinis procesas, bet sąmoningas ir ilgas kūnų džiovinimas dūmuose.

Seniausios mumifikacijos formos

Tyrinėjimai Pietų Kinijoje, Šiaurės Vietname ir Indonezijoje parodė, kad žmonių palaikai buvo apdorojami dūmais savaites ar net mėnesius. Kaulai liudija nuolatinį sąlytį su ugnimi, o ant jų matyti suodžių bei specialių pjūvių. Kūnai buvo sudedami į stipriai susirietusias pozas, primenančias vaisiaus padėtį.

Šis procesas gali pasirodyti šiurpus, bet turėjo savo logiką. Lėtai džiovinant dūmuose buvo lengviau pašalinti skysčius ir išsaugoti kūną nuo irimo. Net XX amžiuje Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvenusi Dani gentis dar naudojo panašią praktiką, tai mirusieji būdavo surišami ir pakabinami virš ugniakurų, kur juos džiovino karštis bei dūmai.

Tokios tradicijos rodo, kad mumifikacija nebuvo vien tik religijos išraiška. Ji buvo pritaikyta kasdieniam gyvenimui, leidžiant žmonėms palaikyti artumą su mirusiaisiais dar prieš galutinį palaidojimą.

Socialinis ir kultūrinis kontekstas

Egiptietiškas balzamavimas atrodo labiau išvystytas, tačiau ir dūmų metodas turėjo gilią prasmę. Jis leido bendruomenėms ilgiau išlaikyti ryšį su artimaisiais, net laikyti jų kūnus namuose. Tik vėliau jie būdavo užkasami, o pats procesas tapo svarbia socialinės sanglaudos dalimi.

Mokslininkai pastebi, kad šios praktikos jungia tolimas bendruomenes. Yra ryškių panašumų tarp Pietryčių Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos laidojimo papročių, taip pat matyti genetiniai bei kultūriniai ryšiai. Tai leidžia manyti, kad mumifikacijos tradicija plito kartu su migracijomis ir bendravimu tarp regionų.

Šie atradimai liudija, kad žmonės jau prieš tūkstančius metų ieškojo būdų, kaip pratęsti mirusiųjų buvimą bendruomenėje. Tai rodo, jog pagarba ir noras išsaugoti atminimą lydėjo žmoniją nuo pat ankstyviausių laikų, gerokai anksčiau nei iškilo didžiosios civilizacijos ir jų monumentai.

Mumifikacijos istorija

Seniausios mumijos pasaulyje nebuvo egiptietiškos, jos atsirado Azijoje, kur bendruomenės naudojo dūmų galią kūnams išsaugoti. Ši paprasta, bet veiksminga praktika padėjo ne tik sustabdyti irimą, bet ir atliko svarbų socialinį vaidmenį.

Tai įrodo, kad mumifikacija buvo universali tradicija, pasireiškusi įvairiuose žemynuose, nuo Azijos iki Okeanijos. Ji buvo ne tik apie religiją, bet ir apie bendruomenės ryšį, pagarbą bei artumo tęsimą. Šiandien šie atradimai leidžia pažvelgti į žmonijos istoriją naujai, primindami, kad pagarba mirusiesiems buvo svarbi jau pačiomis ankstyviausiomis epochomis.