Ar tai įrodymas, kad egzistuoja kitos visatos? Užfiksuotas signalas, kuris gali įrodyti, jog mes ne vieni

Dar 2019 metų gegužę LIGO ir „Virgo“ detektoriai užfiksavo keistą, vos akimirką trukusį gravitacinių bangų signalą. Šis itin trumpas ir intensyvus blyksnis, pavadintas „GW190521“, nuo pat pradžių atrodė iškrentantis iš visų iki tol žinomų dėsningumų. 

Jo pobūdis buvo toks neįprastas, kad mokslininkai iki šiol negali sutarti, kas iš tiesų įvyko. Skirtingai nuo įprastų dviejų juodųjų skylių susiliejimų, kurie paprastai pasižymi ilga spiralės faze, kai dvi masyvios žvaigždės šimtmečius sukasi viena aplink kitą prieš susiliedamos.

Šis signalas pasirodė netikėtai ir išnyko akimirksniu. Mokslininkai pripažįsta, kad niekas panašaus iki šiol nebuvo stebėta.

„Šis įvykis išsiskiria ypač trumpa trukme ir visišku spiralės fazės nebuvimu, kuris paprastai būdingas dviejų juodųjų skylių susiliejimui,“ – aiškina Kinijos mokslų akademijos atstovas Qi Lai.

Per pastaruosius metus LIGO–Virgo–KAGRA (LVK) tinklas užfiksavo apie tris šimtus juodųjų skylių susiliejimų, tačiau nė vienas jų neprilygo „GW190521“ mįslei. Įprastai signalai primena tolygų ritmą, tačiau šis buvo tarsi staigus, galingas smūgis visos kosminės simfonijos fone.

Populiariausia hipotezė teigė, kad galėjo įvykti atsitiktinis dviejų juodųjų skylių susitikimas, jos užsitraukė gravitaciškai ir susijungė. Tačiau net ir šis paaiškinimas kelia abejonių. 

Tokios masės objektų susiliejimas, naujoji juodoji skylė buvo 142 kartus masyvesnė už Saulę, turėtų palikti aiškius spiralės pėdsakus. Šiuo atveju – jokių. Signalas tiesiog įsijungė ir išnyko, lyg kas nors būtų trumpam perjungęs visatos jungiklį.

Drąsi alternatyva – žinia iš kito visatos kampo?

Kinijos mokslininkų grupė, vadovaujama Qi Lai, pasiūlė paaiškinimą, kuris skamba tarsi iš mokslinės fantastikos romano - tai gali būti gravitacinių bangų aidas, atėjęs iš tunelio, jungiančio dvi visatas.

„Mes spėjame, kad „GW190521“ gali būti vienišas gravitacinių bangų impulsas, praėjęs per erdvės-laiko tunelį, tarsi aidas iš kito pasaulio,“ – teigia Lai.

Pagal šią teoriją, įprastas juodųjų skylių susiliejimas galėjo įvykti paralelinėje visatoje. Po įvykio susiformavusios gravitacinės bangos perėjo per hipotetinį erdvės-laiko tunelį, dar vadinamą Einšteino–Roseno tiltu, ir pasiekė mūsų pasaulį kaip trumpas signalas. 

Tokie tuneliai teoriškai buvo numatyti dar 1935 metais ir, jei egzistuotų, galėtų jungti skirtingas visatos vietas ar net skirtingas visatas. Iki šiol jie liko tik teorijoje, manoma, kad tokios struktūros būtų nestabilios ir greitai žlugtų.

Jeigu kada nors pavyktų užfiksuoti realų signalą iš tokio tunelio, tai būtų atradimas, prilygstantis pirmajai gravitacinių bangų detekcijai, įrodymui, kad multi-visata gali egzistuoti iš tiesų.

Lyginamoji analizė ir statistiniai iššūkiai

Kinijos tyrėjai atliko išsamią duomenų analizę, lygindami klasikinį susiliejimo modelį su erdvės-laiko tunelio hipoteze. Naudojant Bayeso faktorių, statistinį įrankį hipotezių palyginimui, paaiškėjo, kad abu modeliai duoda panašų rezultatą. 

Nors standartinis modelis išlieka šiek tiek labiau tikėtinas, skirtumas per mažas, kad egzotiškas scenarijus būtų atmestas.

Mokslininkų susidomėjimas dar labiau sustiprėjo po 2023 metų lapkritį užfiksuoto panašaus signalo „GW231123“, kilusio iš dar masyvesnio objekto – apie 225 Saulės mases. Ir šis signalas pasižymėjo trumpu, impulsiniu pobūdžiu, be spiralės fazės.

Kas laukia toliau?

Tyrėjai sutaria, kad reikia sistemingai analizuoti daugiau trumpalaikių gravitacinių signalų ir taikyti kelis alternatyvius modelius. Tik išsamūs lyginamieji tyrimai galės atsakyti, ar šie įvykiai iš tiesų yra neįprasti juodųjų skylių susijungimai, ar iš kito pasaulio atkeliavę aidai.

Jeigu erdvės-laiko tunelių hipotezė būtų patvirtinta, tai reikštų revoliuciją mūsų supratime apie kosmosą. Gravitacinės bangos taptų ne tik įrankiu stebėti žvaigždžių mirtį, bet ir būdu pažvelgti į kitus pasaulius.

Kol kas tai tik intriguojanti hipotezė. Reikia daugiau duomenų, jautresnių detektorių ir metų tyrimų, kol galėsime drąsiai pasakyti, ar iš tiesų išgirdome echo iš kitos visatos. Galbūt tai skamba kaip fantazija, bet istorija rodo, kad kai kurios beprotiškiausios idėjos vėliau tampa mokslo proveržiais.