Prisijunkite
Paskelbė
Stasys Mazūra
Paskelbta
Į VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkus kreipėsi M. K. Čiurlionio muziejaus atstovai, prašydami nustatyti, iš kokios medžių rūšies žievės buvo pagaminta senovinė skulptūra „Priespauda“.
Skulptūra sukurta 1940 m. Menininkė ją pagamino iš Kauno mieste augusių Ulmus spp. (uosių) genties medžių žievės, siekdama pagerbti 1863 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją laisvės kovotojus.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijos doktorantė Ilona Kavaliauskienė optimizavo standartinius DNR išskyrimo iš negyvos medienos protokolus, pritaikydama juos senai, sausai žievei. Tyrime buvo naudojami rūšiai specifiniai DNR žymenys ir turima referencinė DNR biblioteka.
„Šiame projekte pirmasis svarbus atradimas buvo sėkmė išgauti kokybišką DNR iš skulptūros sausos žievės vidinių audinių. Antra, Bayesio genetinis priskyrimas, pagrįstas 7 branduolinės DNR SSR lokusais, su 95 % tikimybe atmetė Ulmus laevis ir nurodė 49 % tikimybę, palyginti su 4 % tikimybe Ulmus glabra.
Šie rezultatai atveria naujas galimybes senovinių medienos DNR (aDNA) tyrimuose, pavyzdžiui, medžių rūšių ar net medienos produkto kilmės vietos identifikavime“, – sako VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Darius Danusevičius.
Stasys Mazūra
Žurnalistas
Mano tikslas yra sudėtingą informaciją paversti aiškia, suprantama ir pritaikoma realiame gyvenime. Rengdamas straipsnius, ieškau ne tik patarimų, bet ir paaiškinimų, kodėl jie veikia, kad skaitytojas galėtų jaustis užtikrintas ir informuotas.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.