Nauji mokslininkų radiniai verčia perrašyti istoriją, kada žmonės išmoko vaikščioti dviem kojomis

Paskelbė Viktoras Baliulis
Paskelbta

Nauji mokslininkų radiniai verčia perrašyti istoriją, kada žmonės išmoko vaikščioti dviem kojomis

Nauja fosilijų, rastų Centrinėje Afrikoje, analizė pateikė papildomų įrodymų, kad žmogaus protėvis dviem kojomis vaikščiojo jau prieš 7 milijonus metų – gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol.

Prieš daugiau nei du dešimtmečius mokslininkai, vykdę kasinėjimus dykumoje šiaurės Čade, aptiko 7 milijonų metų senumo liekanas – kaukolę, kojos kaulą ir porą rankų kaulų. Manoma, kad tai vieni ankstyviausių žinomų žmogaus protėvių. Šis senovinis žmogbeždžioninis pavadintas Sahelanthropus tchadensis.

Nuo to laiko mokslininkai mėgino atsakyti į klausimą, ar šis padaras daugiausia judėjo dviem kojomis, kaip šiuolaikiniai žmonės, ar vis dar ropojo keturiomis.

Naujausias tyrimas rodo, kad Sahelanthropus galėjo būti pirmasis žinomas mūsų protėvis, reguliariai vaikščiojęs dviem kojomis. Jei ši interpretacija bus patvirtinta, ankstyvųjų homininų atsiradimo datą tektų paankstinti maždaug milijonu metų.

Rasta kaukolė, regis, priklausė suaugusiam patinui, kurio smegenų dydis buvo panašus į šimpanzės, tačiau veidas – labiau primenantis žmogaus. Angos kaukolės pamate, per kurią eina nugaros smegenys, padėtis rodė vertikalesnę laikyseną. Šiam individui suteiktas vardas Tumajus, reiškiantis „viltis gyvybei“.

Tačiau dalis mokslininkų suabejojo tokia ankstyva kaukolės sandaros interpretacija. Pradinis kojos kaulo tyrimas parodė, kad jo forma panaši į šimpanzių ir bonobų kaulus, o tai leido manyti, kad gyvūnas judėjo keturiomis.

Naujausiame tyrime mokslininkai atliko detalią galūnių kaulų analizę. Šlaunikaulyje jie aptiko natūralų susisukimą, panašų į žmogaus, kuris nukreipia pėdas į priekį ir padeda vaikščioti. Komanda taip pat nustatė kaulo iškilimą toje vietoje, kur prie šlaunikaulio tvirtinasi sėdmenų raumenys – ši sritis žmogui yra labai svarbi stovėjimui ir bėgimui.

Vis dėlto pagrindiniu požymiu, įtikinusiu mokslininkus, kad Sahelanthropus buvo stačias vaikščiotojas, tapo vadinamasis šlaunikaulio gumburėlis. Tai vieta, kur prisitvirtina raištis, jungiantis dubenį su šlaunikauliu. Šis raištis yra stipriausias žmogaus kūne ir atlieka esminį vaidmenį neleidžiant liemeniui virsti atgal stojantis.

Anksčiau mokslininkai taip pat nustatė, kad senovės žmonės buvo kanibalai, ir tai nebuvo susiję vien tik su bado ar maisto trūkumo priežastimis.

Ar patiko šis įrašas?
 

Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas