Prisijunkite
Planeta keičiasi lėčiau nei mūsų nuotaikos, bet vis dėlto keičiasi. Tai, kas dabar atrodo amžina – mėlynas vandenynas, pažįstama žemės paletė – ateityje gali atrodyti visai kitaip. Ir ne tik dėl klimato atšilimo ar tirpstančių ledynų.
Yra dalykų, apie kuriuos kalbame retai, nors jie iš esmės pakeistų mūsų vaizdą apie Žemę. Vienas jų – spalva. Ir ne šiaip gamtos niuansas ar metų laikų pasikeitimas, bet galimybė, kad vandenynai, kuriuos šiandien laikome mėlynais, iš tikrųjų jau yra buvę visai kitokie ir dar gali tokie tapti.
Mokslininkai teigia, kad Žemės vandenynai kadaise buvo žali, o ateityje, jei tik susiklostys tam tikros sąlygos, gali tapti net purpuriniai. Skamba kaip mokslinė fantastika, bet šis scenarijus turi rimtą pagrindą.
Prieš milijardus metų Žemės vandenynai buvo žali
Šiandien įprasta manyti, kad jūros ir vandenynai visuomet buvo tokie, kokius juos matome dabar – nuo šviesiai mėlyno tropikų iki tamsesnio Atlanto. Tačiau prieš daugiau nei du milijardus metų jų spalva buvo visai kitokia. Mokslininkai mano, kad tuomet dėl itin didelės geležies koncentracijos vandenyse vandenynai turėjo žalsvą atspalvį.
Tai nebuvo nedidelis spalvinis niuansas – tai buvo visos planetos išvaizdos ir atmosferos pokytis. Geležis, kuri tuo metu buvo viena iš dominuojančių medžiagų, darė didžiulę įtaką ne tik vandenų spalvai, bet ir ekosistemų raidai. Toks pasaulis buvo svetimas mums pažįstamam, bet tuo pačiu ir Žemės natūralios istorijos dalis.
Purpurinis scenarijus – daugiau nei spėlionė
Ateities vizija, kurią siūlo kai kurie mokslininkai, susijusi su kita, taip pat labai tikėtina galimybe. Jei atmosferoje sumažėtų deguonies lygis, dėl gamtinių ar žmogaus sukeltų priežasčių, vandenynuose galėtų išplisti vadinamosios purpurinės sieros bakterijos. Šie mikroorganizmai klesti aplinkose, kuriose nėra deguonies, bet yra sieros junginių.
Tokios bakterijos geba vykdyti fotosintezę be deguonies ir tuo pačiu spalvina vandenį ryškiai violetine spalva. Jei jos taptų dominuojančia gyvybės forma vandenynuose, mūsų planeta galėtų atrodyti kaip iš fantazijos filmo. Purpuriniai vandenynai, keistai blizgantis paviršius ir neįprastas šviesos atsispindėjimas – visa tai atrodytų kaip svetima planeta, nors tai vis dar būtų Žemė.
Vandenynų spalva – tai gamtos balsas
Vandenų atspalvis nėra tik optinė detalė. Jis atspindi sudėtingus cheminius, biologinius ir klimato procesus, vykstančius giliai po paviršiumi. Spalva parodo, kas vyksta vandenyje: kokios medžiagos jame dominuoja, kokie organizmai jame gyvena, koks yra jo santykis su atmosfera. Tai tarsi planetos sveikatos rodiklis.
Kai matome mėlyną jūrą, dažnai nesusimąstome, kad tai yra tik laikinas reiškinys. Jei keisis mūsų elgsena, jei atmosferoje mažės deguonies, jei vyks dideli biosferos pokyčiai ir šis atspalvis gali išnykti. Taip, kaip kadaise išnyko žalia spalva, kurią vandenynai turėjo prieš milijardus metų.
Ką tai reiškia mums?
Ši tema nėra tik apie estetiką. Ji kalba apie pokyčius, kurie gali įvykti per šimtmečius ar tūkstantmečius, bet kurių sėklos gali būti pasėtos jau dabar. Vandenynų būsena priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo atmosferos sudėties iki taršos lygių.
Purpurinis scenarijus nėra fantastika, tai reali galimybė, jei deguonies kiekis aplinkoje pradės mažėti. Tai kvietimas stebėti, domėtis, rūpintis. Spalvos keičiasi ne tik madoje ar dizaino kataloguose, jos keičiasi visos planetos mastu. Ir galbūt tai yra viena aiškiausių žinučių, kad gamta kalba. Tik ar ją girdime?
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti