Šokiruojantis atradimas, nustebinęs net ir mokslininkus: prieš milijonus metų ugnis buvo naudojama visai kitiems tikslams

Tel Avivo universiteto mokslininkai pateikė naują teoriją: žmonės ugnį iš pradžių naudojo dviem itin svarbiems tikslams. Ji saugojo nuo plėšrūnų, kurie galėjo pasigviešti sumedžiotą grobį, ir leido džiovinant bei rūkant mėsą ją ilgiau išlaikyti tinkamą vartoti. 

Tai buvo būdas apsaugoti milžiniškus maisto kiekius nuo gedimo ir bakterijų. Tel Avivo universiteto Archeologijos ir Senovės Artimųjų Rytų kultūrų katedros tyrėjai mano, kad taip. 

Jų atliktas tyrimas iš naujo pažvelgia į seniai archeologų nagrinėjamą klausimą, kas iš tiesų paskatino ankstyvuosius žmones pradėti naudoti ugnį?

Pasak mokslininkų, priešingai nei buvo ilgai manoma, iš pradžių ugnis naudota ne tam, kad būtų galima iškepti mėsą, o tam, kad ją būtų galima konservuoti. Ugnis saugojo didžiulius mėsos kiekius nuo plėšrūnų, o kartu ir nuo gedimo.

Senovės elnių kaulai ir nauja tyrimo kryptis

Vienoje pagrindinių tyrimo vietų, Qesem oloje Izraelyje, rasta daug apdegusių elnių kaulų. Tai buvo viena iš užuominų, paskatinusių tyrėjus svarstyti, kad ugnis čia naudota ne tiek maisto ruošimui, kiek jo apsaugai ir konservavimui. 

Tyrimą publikavo žurnalas Frontiers in Nutrition. Jam vadovavo dr. Miki Ben-Dor ir profesorius Ran Barkai.

„Ugnies kilmės klausimas yra viena aktualiausių temų priešistorės tyrėjų bendruomenėje visame pasaulyje“, – aiškina prof. Barkai. „Yra sutarimas, kad maždaug prieš 400 tūkst. metų ugnis tapo įprasta buityje: kepti maistui, šviesai ir šilumai. Tačiau, kas buvo prieš tai – lieka diskusijų objektas.“

Dr. Ben-Dor papildo: 

„Ankstyvieji žmonės ugnį naudojo retai. Daugumoje archeologinių radimviečių iki 400 tūkst. metų senumo nėra jokių ugnies pėdsakų. Netgi ten, kur randama židinių, nėra sudegusių kaulų ar mėsos kepimo požymių. Ugnies sukūrimas ir palaikymas reikalavo pastangų, todėl tam turėjo būti itin svarbi priežastis.“

Senovės radimviečių analizė

Mokslininkai išnagrinėjo visus žinomus prieš 1,8–0,8 mln. metų datuojamus radimviečių duomenis, kuriuose rasta įrodymų apie ugnies naudojimą. Jie identifikavo devynias tokias vietas visame pasaulyje – Izraelyje, Afrikoje ir Ispanijoje.

Bendras jų bruožas – visur gausu didelių gyvūnų, tokių kaip drambliai, begemotai ir raganosiai, kaulų. Šie gyvūnai buvo itin svarbūs pirmykščių žmonių mitybai, vieno dramblio mėsa ir riebalai galėjo pamaitinti 20–30 žmonių grupę ištisą mėnesį.

Dviguba ugnies nauda – apsauga ir konservavimas

Atlikę analizę, tyrėjai priėjo prie naujos, iki šiol neformuluotos išvados, ugnis tarnavo dviem svarbiems tikslams – saugoti grobį nuo kitų plėšrūnų bei skerdenos gedimo ir leisti ilgai saugoti maistą rūkymo ar džiovinimo būdu.

„Siūlome naują paaiškinimą, kodėl žmonės ėmė naudoti ugnį: tam, kad apsaugotų didžiulį mėsos kiekį nuo plėšrūnų ir gedimo“, – teigia prof. Barkai. „Kai jau buvo sukuriama ugnis šiems tikslams, dalis mėsos galėjo būti ir iškepama – papildomai nebereikalaujant papildomos energijos.“

Mokslininkai pažymi, kad ši hipotezė puikiai dera su jų anksčiau suformuluota pasauline teorija, aiškinančia pagrindinius priešistorinius žmogaus raidos procesus per prisitaikymą prie stambiųjų gyvūnų medžioklės ir jų palaipsninio išnykimo.